Ekonomistai toliau gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Jų teigimu, šįmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,5 proc., o infliacija sieks vos 0,7 proc.
Tuo metu Latvija ir Estija vis dar išgyvena recesiją – šiemet šių šalių ekonomikoms prognozuojamas 0,5 proc. mažėjimas.
Anot „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, 2025-aisiais Lietuvoje BVP augimas pasieks 3 proc., tačiau iki 2,7 proc. paspartės infliacija. Pasak jo, didžiąją dalį BVP augimo šiemet nulėmė atsigaunantis vidaus vartojimas, sparčiai augančios pajamos ir didėjantis šalies eksportas.
Tad ir algoms nekalama užkarda – vidutinis darbo užmokestis šiemet turėtų didėti apie 9,6 proc., kitąmet – 9,2 proc.
„Lietuva išsiskiria plataus masto ekonomikos atsigavimu – įsibėgėja mažmeninės prekybos ir pramonės augimas, paslaugų eksporto vertė šiemet dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Kol kas šiek tiek nuvylė tik verslo investicijų augimas“, – neseniai įžvalgomis pasidalino N.Mačiulis.
Tačiau jis įvardijo ir rizikas, dėl kurių BVP augimas gali ir išsikvėpti arba visai sustoti. Tai – protekcionistinės iniciatyvos JAV, eksportuotojų sąnaudų konkurencingumas ir Lietuvos ekonominė politika.
Priminė ankstesnę krizę
„Nepaisant to, kad ekonomistų prognozės gana optimistinės, yra dalykų, kurie, vertinant bendrą ekonominę Lietuvos situaciją, man kelia nerimą“, – pratarė bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, „Rivonos“ vadovas D.Dundulis.
Vienas jų – ekonominė aplinka. Daugumoje ES šalių ekonomika arba neauga, arba traukiasi kaip kad Vokietijoje. Situacija gerėja tik Airijoje, o Lietuva apskritai yra „išsišokėlė“: pagal BVP augimą šių metų trečiąjį ketvirtį mūsų šalis ES nusileido tik Airijai.
„Peržvelgiau senas publikacijas apie BVP augimą 2008 metais – kas apie jo rodiklius buvo rašoma 2009-ųjų vasarį. Tai, kas vyksta šiuo metu, yra tuometės situacijos kopija.
2008-aisiais, kaip ir šiemet, vyko Seimo rinkimai, keitėsi valdžia, o rinkimų metais visada į rinką išleidžiama daugiau nei įprastai pinigų. Tai padaryta ir šiemet, todėl BVP paaugo.
Tačiau kai baigiasi pinigų injekcijos, išsenka ir galimybės jų pasiskolinti. Pradėjus mažėti pinigų kiekiui viešajame sektoriuje mažėja ir vartojimas, todėl ekonomika auga lėčiau arba apskritai ima trauktis“, – sąsajomis su ankstesne krize dalinosi D.Dundulis.
Kita nerimą pakurstanti priežastis – miglota mokesčių ateitis. „Kalbos apie būsimą mokesčių didinimą netyla. Pavyzdžiui, dažnai girdžiu sakant, kad reikia toliau didinti akcizą alkoholiui ir taip mažinti jo vartojimą.
Blogai yra tai, kad kalbama apie mokesčių kėlimą, bet neįvardijama, kada tiksliai tai bus padaryta ir koks bus tas pokytis – ko tikėtis ateityje.
Tarkim, jeigu būtų sumanyta pridėtinės vertės mokestį (PVM) padidinti nuo 21 iki 28 proc., neabejoju, kad bendras vidaus vartojimas mažėtų ir gamybos bei prekybos apimtis Lietuvoje imtų mažėti.
Verslui reikia aiškumo – visada to reikėjo. Planuojant investicijas privalu žinoti, kokių tikėtis pokyčių ateityje, kokie mokesčiai ir kaip keisis. Šiuo metu to aiškumo nėra, o diskusijos dėl jų tęsiasi jau kelerius metus“, – kalbėjo D.Dundulis.
Pasak jo, kylantys mokesčiai – būtent PVM, akcizai, muitai, aplinkosaugos mokesčiai – visada mažina vartojimą, o mažėjantis vartojimas ekonomiką stumia žemyn – lėtina jos augimą, kol galop įstumia į recesiją.
Apskaičiavo mokesčius
Statistikos duomenimis, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių sumokami mokesčiai sudaro 33 proc. visų mokesčių – daugiausia iš visų sektorių. Pavyzdžiui, antroje vietoje pagal mokesčių dydį esančių perdirbamosios pramonės įmonių dalis siekia 8 proc.
„Didmeninės bei mažmeninės prekybos įmonės Lietuvoje yra labiausiai apkrautos mokesčiais, – patikino D.Dundulis. – Yra tokių sektorių, kurių mokesčių pokyčiai nė nepaliečia, jų atstovai dėl to niekada nekelia triukšmo. O mokesčių našta, kraunama prekybininkams, automatiškai didina ir prekių kainas.
Didžiausias iš prekybininkų sumokamų mokesčių yra PVM, po to – nuo darbo užmokesčio skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir mokestis „Sodrai“. Mokesčių nešulį sunkina ir akcizai, aplinkos apsaugos mokestis už butelius ir pakuotes, muito mokestis, pelno mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kiti.
„Verslo įmonės svarbiausio tikslo – pelningos veiklos siekia didindamos apyvartą, o ne antkainius. Tad ir mokesčiai turėtų būti susiję su apyvarta. Įmonėms reikia palankių sąlygas jai didinti, o didinami mokesčiai tik smukdo verslą ir kartu lėtina ekonomiką“, – paaiškino „Norfos“ įmonių grupės akcininkas D.Dundulis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiemet per devynis mėnesius „Norfos“ įmonių grupės bendrovė „Rivona“ sumokėjo apie 48,136 mln. eurų mokesčių. Tai 15 proc. daugiau negu vidutinė sumokėtų mokesčių suma praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
„Sodrai“ per tą patį laiką „Rivonos“ sumokėtos įmokos siekė kone 4,381 mln. eurų.
Per 2023-iuosius „Rivonos“ vien VMI sumokėti mokesčiai siekė kone 56 mln. eurų, o bendra mokesčių suma sudarė apie 77,625 mln. eurų.
Didžiulės skolos grėsmė
Infliacija nurimo, Europos centrinis bankas pamažu mažina bazines palūkanas.
Tad iš kur dar gali atsiristi naujos grėsmės banga?
„Dauguma Europos valstybių patiria sunkumų, ekonomika daug kur traukiasi.
Paguodos neteikia ir tai, kad tos ES šalys, į kurias prekes eksportuoja Lietuvos gamintojai, vis dar išgyvena sunkmetį.
Pavyzdžiui, dažnai tenka lankytis Vokietijoje įvairiose technologijų parodose, tad galiu palyginti, kaip būdavo anksčiau ir kaip yra dabar.
Nėra gerai jos ekonomikai. Akivaizdu, kad vartojimas yra sumenkęs. Pavyzdžiui, restoranai, kuriuose vokiečiai ypač mėgdavo pasėdėti vakarais, po darbų, yra apytuščiai.
Sužinojau, kad vienas didelis Vokietijos maisto įrangos gamintojas neseniai bankrutavo – nebeturėjo užsakymų.
Atrodė, kad ir Frankfurto oro uoste, iš kurio pastarąjį kartą grįžau į Vilnių, keleivių buvo gerokai mažiau nei ankstesniais metais“, – patirtimi pasidalino D.Dundulis.
Atrodytų, kad Lietuva Europoje yra savita gerovės sala – kad visa tai jos neliečia. Tačiau stebuklų nebūna.
„Nerimą man pakursto tai, kad mūsų šalis nuolatos siūbuoja sūpuoklėse: tai didžiausia infliacija, tai didžiausia defliacija, tai didžiausias BVP augimas, tai smarkiausias jo kritimas.
Atrodo, kad visa tai vyksta dėl pinigų injekcijų į viešąjį sektorių. Valdžia padidina jame pinigų kiekį – pakylame, baigiasi injekcijos – krintame.
Senosios Vakarų Europos valstybės stengiasi, kad tokių bangų būtų kuo mažiau, bet pas mus tarsi specialiai jos sukeliamos, o po to dėl visų negandų – dėl kylančių kainų prekybininkai yra paverčiami atpirkimo ožiais“, – sakė D.Dundulis.
Ekonomikos sąstingio grėsmę didina ir biudžeto pajamų bei išlaidų žirklės.
Valstybės biudžetas, kurį pateikė buvę valdantieji, numato 18 mlrd. eurų pajamas ir 23 mlrd. eurų išlaidas. Anot pašnekovo, 5 mlrd. eurų biudžeto deficitas yra didžiausias per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, o kartu tai – užprogramuota papildoma 5 mlrd. eurų skola.
„Pasiskolinus didelę pinigų sumą vėliau tam tikrą laiką skolintis apskritai nebegalima, – priminė D.Dundulis. – Net ir darant prielaidą, kad 2025-aisiais viskas klostysis gerai ir į valstybės biudžetą pavyks surinkti kokiu 1 mlrd. eurų daugiau, nei suplanuota, tai nepakeis situacijos iš esmės.
Jeigu kitąmet viešajam sektoriui reikės 23 mlrd. eurų išlaidų, vadinasi, 2026-aisiais tam jau reikės 24 mlrd. eurų.
Tokios didelės biudžeto deficito žirklės tik dar labiau pablogins situaciją. Jeigu kitąmet valstybė pasiskolins 5 mlrd. eurų, to ji nebegalės padaryti dar po metų ir tada kils didelių sunkumų.“
Išvengti tokios situacijos įmanoma, bet tam reikia elementaraus gebėjimo tvarkyti finansus. „Tai primityvu. Tai tarsi finansų tvarkymas šeimose. Vienos šeimos išleidžia gautą mėnesio uždarbį per savaitę, kitos planuoja išlaidas visam mėnesiui. Valstybė taip pat turėtų išlaidas ne tik paskirstyti metams, bet ir galvoti apie tai, kas bus dar po kelerių metų“, – sakė D.Dundulis.
Defliacija kelia nerimą
„Mūsų prekybos tinklo duomenys rodo, kad šį spalį prekių kainos buvo 3 proc. mažesnės, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Tai signalas, kuris įspėja gamybininkus apie gresiantį kainų mažėjimą.
Nežinia, kokie bus lapkričio duomenys, bet negerai, jei ši tendencija tęsis.
Tuomet, kai prekių kainos kyla ar krinta maždaug 1 proc., didesnės įtakos tai nedaro, bet 3 proc. – tai jau ne svyravimas“, – dar viena nerimą dėl Lietuvos ekonomikos raidos keliančia priežastimi pasidalino D.Dundulis.
Prekyboje parduodamų prekių kiekis matuojamas ne vienetais, bet svorio matais – kilogramais.
„Į kompiuterinę programą esame suvedę absoliučiai visas parduodamas prekes pagal svorį. Tai ir maisto produktai, ir pramoninės prekės, ir visos kitos, kokios tik sudedamos į parduotuvių lentynas. Tokia sistema mums reikalinga dėl logistikos, nes visada, prekes kraunant ant padėklų, reikia žinoti jų svorį.
Todėl mums gana paprasta įvertinti kainų augimo arba kritimo tendencijas“, – paaiškino D.Dundulis.
Pasak jo, vienos prekių grupės brangsta, kitos pinga ir, atrodytų, tas pokytis turėtų būti palankus vartotojams. Pavyzdžiui, pieno produktai brangsta, kava – taip pat. Žuvies kainos taip pat pamažu kyla, bet tam įtaką, anot pašnekovo, daro ir artėjantis kalėdinės prekybos laikotarpis.
Duonos kainos nesikeičia, mėsa pamažu pinga. Jos kainoms didžiulę įtaką daro geopolitiniai procesai, pavyzdžiui, įvestas laikinasis muitas iš ES importuojamai mėsai, todėl Europoje susidarantis jos perteklius pamažu ėmė spausti kainas žemyn.
Kokį poveikį visos šios aplinkybės kitąmet padarys darbuotojų algoms, dar sunku prognozuoti. Pasak D.Dundulio, tikėtina, kad jų augimas lėtės. „Tai normalu. Juk gamybininkai kelia algas ne tada, kai prekių kainos pakyla, bet kai tai padaryti leidžia savikaina“, – teigė jis.
