Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir savininkas Dainius Dundulis trečiadienį pranešė stabdantis neseniai Vilniuje įkurto Sostinės medicinos centro veiklą, nes šalies, kurios gyventojai masiškai skundžiasi dėl katastrofiško medicinos paslaugų prieinamumo, vadovas vetavo Seimo priimtas įstatymo pataisas, turėjusias pagerinti privačių klinikų situaciją teikiant medicinos paslaugas.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, siuntimus valstybės laiduojamoms (nemokamoms) sveikatos paslaugoms gali išduoti tik su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis sutartis turinčių medicinos įstaigų gydytojai.
Pakeitimais buvo siūloma, kad siuntimus galėtų išduoti ne tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priskiriamų, bet ir privačių, sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai.
„Sostinės medicinos centro gydytojai negalės išrašyti pacientams siuntimų sveikatos paslaugoms gauti, skirti jiems kompensuojamųjų vaistų, taip pat ir kitų esmingų, gydymo įstaigos ir jos medikų veiklai būtinų dalykų. Todėl nuo kitų metų sausio 1 d. Sostinės medicinos centras visiškai nutrauks savo veiklą“, – pareiškė D.Dundulis.
Verslininkas, į šiuolaikinį medicinos centrą investavęs apie 40 mln. eurų, apgailestavo, kad dėl tokių valdžios sprendimų šalyje žlunga svarbūs projektai.
„Matyt, Lietuvoje „Teltonikos“ istorijų, tik gal mažesnio masto, yra apstu. Tikiuosi, kad gydymo centras įgis naują šeimininką, kuris ras būdų, kaip panaudoti unikalią klinikos įrangą žmonių sveikatai taisyti“, – pridūrė D.Dundulis.
Uždavinys – neįmanomas
Komentuodamas situaciją D.Dundulis atviravo: „Pradėsiu nuo to, kaip jaučiuosi, – labai blogai. Rūpindamasis kitų sveikata gali sugadinti savąją.“
Sostinės medicinos centro kūrėjas neatmetė varianto, kad šalies valdžia turi sprendimų, kaip galėtų pagerinti sveikatos apsaugą be privataus verslo. Jei tai iš tiesų įvyktų, D.Dundulis patikino būsiantis laimingas, nors jo projektas ir nepavyko.
„Jei tų problemų, kurios dabar yra, nebeliks, žemai lenksiu galvą prieš valdžią, kuri taip puikiai susitvarkė. Bet jei to nebus padaryta, valdžia turėtų neužmiršti atsakomybės Lietuvos žmonėms, jų sveikatai, gal net gyvybei“, – įspėjo D.Dundulis.
Anot jo, G.Nausėdos veto buvo paskutinė priežastis stabdyti Sostinės medicinos centro veiklą, bet ne vienintelė – nuolat atsirasdavo kliūčių tariantis su institucijomis, susidurta su vilkinamais biurokratiniais procesais: „Pavyzdžiui, pirminiam lygmeniui higienos pasą gavome, o antriniam lygiui jo neturime. Pasirašyti sutartis su ligonių kasomis ar gauti finansavimą, manau, iš viso yra neįmanomas uždavinys. „Teltonikos“ situaciją ir problemas visi matėme. Idėjiškai visa tai buvo ir pas mus.“
D.Dundulis užsiminė ir apie jau spėjusias pasiekti kritikos strėles, neva jo siekis buvo tik užsidirbti: „Komentuojama, kad mano tikslas čia buvo pinigus paimti. Visi gali nusiraminti – per tą laikotarpį mes paėmėme 68 eurus.“
Ieškos, kam perleisti
„Norfos“ savininkas viliasi, kad nauja klinika iš Lietuvos žemėlapio vis dėlto nedings: šiuo metu tariamasi dėl įrengto centro nuomos kitai įmonei.
Kadangi įstatymas toliau riboja, kas gali išduoti siuntimus valstybės laiduojamoms sveikatos paslaugoms, su užsienio bendrovėmis derybos vykti negali.
„Šnekamės su keletu Lietuvoje veikiančių įstaigų, nes užsieniečiams negalime siūlyti – jiems įėjimas į šią sritį uždarytas.
Kitaip tariant, konkurencija apribota. O su Lietuvoje veikiančiomis įstaigomis kažkas gal ir pavyks ir tos patalpos bus perimtos, – kalbėjo D.Dundulis. – Šiuo metu susidomėjimą yra pareiškę penki operatoriai – kalbamės su visais. Kai sutartis bus pasirašyta, sužinos ir visuomenė.“
Įsigijo unikalios įrangos
Per rekordiškai trumpą laiką įsteigtas Sostinės medicinos centras įrodinėjo, kad privatus kapitalas gali kur kas greičiau įveikti kliūtis, dėl kurių šlubuoja biudžetinės medicinos plėtra šalyje.
Vilniaus Savanorių prospekte įkurtas Sostinės medicinos centras pretendavo tapti viena didžiausių privataus kapitalo gydymo įstaigų šalyje.
Rudens pradžioje atvėręs duris tik „Norfos“ prekybos tinklo darbuotojams, netrukus jis jau turėjo būti prieinamas ir visiems Lietuvos gyventojams.
„Mūsų tikslas – išbandyti, kaip centras veikia. To reikia, kad vėliau, duris atvėrus visiems pacientams, niekas nebestrigtų“, – prieš kurį laiką sakė D.Dundulis.
9 tūkst. kv. m ploto centras atrodo kaip šiuolaikinis viešbutis, nors ir buvo rekonstruotas iš gamybinių patalpų.
Keturių aukštų pastate įrengtos šešios operacinės, penki intervencijų kabinetai, kuriuose atliekamos endoskopijos ir kitos endovaskulinės procedūros, įkurtas šiuolaikinės fizioterapijos padalinys, aukščiausio lygio standartus atitinkanti sterilizacinė.
Sostinės medicinos centro vadovas profesorius Kęstutis Strupas puikiai prisiminė pirmą susitikimą su „Norfos“ savininku D.Dunduliu, kurį vadino romantiku, nebijančiu rizikuoti.
„Kai sumanęs įsteigti naują ligoninę D.Dundulis paklausė manęs, ar sudomintų tokia idėja, pasakiau, kad domina.
Susitikome 2021-ųjų vasarį, o 2024-ųjų balandį viskas jau buvo įrengta. Ligoninės projektavimas, sudėtinga pastato rekonstrukcija, įrangos komplektavimas ir pirkimas – šiems darbams prireikė vos trejų metų, nors viskas buvo daroma nuo nulio.
Tai rodo, koks yra didelis skirtumas tarp privačios ir valdiškos medicinos“, – kalbėjo K.Strupas.
Šiemet rugsėjį Sostinės medicinos centro vadovas pasakojo apie galimybę teikti pacientams unikalias paslaugas: „Įsigyta įrangos, kurios kitose Baltijos šalyse nėra.
Pavyzdžiui, turime naujos kartos radiologinę įrangą, į kurią integruotos programinės sistemos. Jos padeda išvengti intervencinių procedūrų, pavyzdžiui, taikydami kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą galime išsamiai ištirti širdies kraujagysles, taip pat smegenis, jungiamąjį audinį, sąnarius, kremzles.
Turime unikalų stuburo tempimo aparatą, sukonstruotą Bostono universitete (JAV), jis vienintelis toks Lietuvoje. Įsigijome fizioterapijai skirtą įrangą, kuri Lietuvoje retai sutinkama.“
K.Strupas jau tuomet užbėgo už akių kalboms, kad Sostinės medicinos centre paslaugos atsieis brangiai: „Taip nebus, jeigu bus sudarytos sutartys su teritorine ligonių kasa.“
Tačiau viltys neišsipildė: šiuolaikinės gydymo įstaigos steigėjas D.Dundulis įsitikino, kad konkurentų atėjimas į sveikatos priežiūros paslaugų rinką – nepageidautinas.
Į šiuolaikišką medicinos centrą Vilniuje D.Dundulis investavo 40 milijonų eurų.
Už „Teltoniką“ G.Nausėda stojo mūru
Dėl valdininkų dirbtinai kuriamų kliūčių lapkričio viduryje pratrūko įmonių grupės „Teltonika“ stambiausias savininkas Arvydas Paukštys. Anot jo, Lietuvos valdžia užblokavo 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas, numatytas 55 hektarų teritorijoje statyti „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parką, kuriame būtų 10 gamyklų. Projektą planuota įgyvendinti iki 2028 m.
„Nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos BVP, nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį su Taivano lustų gamyklomis“, – sakė A.Paukštys ir bedė pirštu į elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ ir valstybinių kelių tarnybos „Via Lietuva“ statomus barjerus.
Kadangi šis projektas laikomas itin didelės svarbos, netrukus sukruto nueinančioji Vyriausybė. Bet sniego gniūžtė pradėjo riedėti dar tolyn nuo kalno, kai įsikišo Prezidentūra. Mat A.Paukštys kliūstelėjo alyvos į ugnį pradėjęs svarstyti, jog jo planai galbūt ėmė strigti dėl to, kad jis per prezidento rinkimus parėmė ne tuomečių valdančiųjų konservatorių kandidatę Ingridą Šimonytę, o Gitaną Nausėdą.
Šalies vadovas prabilo apie nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas. Netrukus Generalinė prokuratūra nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą dėl atskirų pareigūnų ar valstybinių įmonių atstovų galimai netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir priimti proceso sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Viešumas turi tapti verslininkų ginklu
– Ar pritariate idėjai, kad verslo organizacijos pačios rinktų ir viešintų atvejus, kai planai stringa dėl biurokratų kaltės? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus (nuotr.).
– Taip, nes tokių atvejų daug, o visa tai stabdo ekonomikos progresą. Nesvarbu, ar mūsų konfederacija, kurios nariai sukuria 59 proc. BVP, ar Lietuvos verslo konfederacija, ar dar daugiau organizacijų to imtųsi.
Svarbiausia, kad būtų nuolat viešinama projektų sekimo grandinė, nes kai kuriais atvejais padeda tik tai.
– Galbūt turėtų įsitraukti ir valstybės institucijos?
– Būtinai. Tiek prie Vyriausybės, tiek prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turėtų būti priežiūros komisijos, kurios nuolat sektų projektų eigą, o prireikus įsikištų ir persvarstytų, kad viskas vyktų kuo greičiau.
Pavyzdžiui, agentūra „Investuok Lietuvoje“ kiekvienai užsienio kompanijai, kuri čia imasi kurti verslą, priskiria vadybininką. Jis prižiūri, kaip užsieniečių įmonei investuojant sekasi kiekvienas žingsnis. Mūsų nuomone, lygiai taip pat turi būti elgiamasi ir su Lietuvos investuotojais. Ar bus labai didelė nauda, jeigu užsieniečiai investuos pas mus, o mūsų šalies verslas – užsienyje?
– Ar jums pačiam plėtojant verslą teko susidurti su panašiais atvejais?
– Praeityje įgyvendinant stambius projektus, pavyzdžiui, steigiant Visorių technologijų parką su 2 tūkstančiais aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų, tikrai reikėjo padirbėti – nuolat vaikščioti pas valdininkus ir nuolat apie save priminti. Aišku, tai vyko iš karto po pasaulinės finansų krizės, 2009-aisiais, kai tuometė valdžia norėjo naujų investicijų. Tad iš esmės didelių rūpesčių neturėjome, tačiau gerokai pavargti su institucijomis tikrai reikėjo.
