Tokia realybė aiškėja iš ILTE (buvusi „Invega“) atliktos apklausos.
„Įmonėms plėtra šiandien gal nebeatrodo labai svarbi, nes turime sudėtingas ekonomines sąlygas tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, – pristatydama tyrimą sakė ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.
Nepaisant to, kad įmonių finansavimo poreikis nemažės, bankų kreditavo sąlygos į gera nesikeis. J.Kalendienė atkreipė dėmesį į Lietuvos banko analizę, iš kurios matyti, kad kreditavimo bankuose sąlygos nuo pat 2017 m. darosi vis sudėtingesnės: didėja reikalavimai užstatui, griežtėja sutarčių sąlygos.
Anot ILTE ekonomistės, tai gali reikšti, kad įmonėms didės valstybės garantijų už kredito įstaigų paskolas aktualumas. Taip pat joms gali būti sunkiau pasiskolinti visą reikiamą sumą, todėl gali augti iš dalies finansuojamų projektų skaičius.
„Į ekonomiką įdėję 5 mlrd. eurų galėjome turėti didesnį BVP. Tačiau reikia paminėti, kad ne visada įmonė negavo finansavimo, nes to nenorėjo bankai – yra atvejų, kai prašydama finansavimo įmonė tinkamai nesutvarko paraiškų. Problema kompleksinė“, – komentavo J.Kalendienė.
Priminsime, kad ir Lietuvos banko vertinimu Lietuvoje veikiančios finansų bendrovės nepakankamai finansuoja verslą – 2023 m. iš dalies patenkino 10 proc. paskolų prašymų, o atmetė 22 proc. Tai – didžiausia atmestų paskolų prašymų dalis ES.
Giedrė Gečiauskienė, ILTE valdybos narė, Klientų ir finansavimo sprendimų vadovė, atkreipė dėmesį tai, kad Lietuvoje itin žemas polinkis skolintis išplatinus obligacijas.
„Matyt, turi praeiti dar kažkiek metų, kol įmonės išdrįs prireikus finansavimo išsileisti obligacijas ir taip finansuotis. Gal nėra pats tinkamiausias pavyzdys, tačiau JAV didžioji dalis įmonių skolos vykdoma būtent per obligacijas“, – komentavo G.Gečiauskienė.
Papildomo finansavimo 2023 m. prireikė apie 60 proc. Lietuvos įmonių. Pusė jų savo poreikį finansavo nuosavomis lėšomis. Išorinio finansavimo ieškojo trečdalis Lietuvoje veikiančių verslo įmonių.
40 proc. įmonių apskritai neturėjo poreikio finansavimui.
Pramonės bei statybos įmonėms ir labiau reikia finansavimo, ir jos daugiau finansuojasi iš išorės pritrauktais šaltiniais, lyginant su kitais ekonomikos sektoriais.
Kuo didesnė įmonė, tuo labiau jai reikalingas finansavimas, ir tuo didesnę poreikio dalį ji dengia iš išorės pritrauktomis lėšomis.
Jaunesnėms (3–10 m.) įmonėms finansavimas buvo reikalingas labiau nei ilgiau veikiančioms įmonėms. Labiausiai išorinio finansavimo siekė pritraukti neseniai įsisteigusios (iki 3 m.) įmonės.
Apyvartinių lėšų poreikis yra didesnis paslaugų sektoriuje, o plėtrai – pramonėje. Išorinio finansavimo apyvartinėms lėšoms dažniau ieško labai mažos įmonės (iki 10 darbuotojų), o plėtrai – vidutinės ir didelės įmonės (virš 50 darbuotojų).
Apyvartinių lėšų poreikis dažniau pastebimas paslaugų sektoriuje nei kituose ir tarp labai mažų įmonių. Apie 60 proc. įmonių gavo pilną arba beveik pilną finansavimą apyvartinėms lėšoms.
Kaip matyti iš apklausos, paslaugų sektoriuje dvigubai mažesnė dalis įmonių (22 proc.) gavo pilną finansavimą apyvartinėms lėšoms, lyginant su likusiais ekonomikos sektoriais (48 proc.). 60 proc. verslo įmonių finansavimą gavo paskolomis iš kredito įstaigų.
Finansavimo apyvartinėms lėšoms visai negavusių įmonių dalis pagal sektorius nesiskiria. Daugiau nei puse atvejų (60 proc.) įmonės visai ar iš dalies negautas finansavimas buvo iki 50 tūkst. eurų.
2023–2024 m. negautas finansavimas apyvartinių lėšų poreikiams siekė 800 mln. eurų.
Finansavimo plėtros poreikiams prieinamumas Lietuvos įmonėms yra didesnis nei apyvartinėms lėšoms. Tokį poreikį patenkino daugiau nei 70 proc. įmonių. Pagrindiniai plėtros finansavimo šaltiniai: paskolos iš kredito įstaigų (46 proc. įmonių), paskolos iš akcininkų (15 proc.), paskolos iš ILTE ir subsidijos valstybės ar ES lėšomis (po 11 proc.).
Daugiau nei pusei įmonių (65 proc.) plėtros finansavimui negauta suma buvo iki 100 tūkst. eurų sumos. 2023 – 2024 m. negautas finansavimas verslo plėtros poreikiams siekė apie 700 mln. eurų.
Poreikį finansuoti modernizavimo/efektyvinimo projektus išorinėmis lėšomis turėjo apie penktadalis Lietuvos verslo įmonių. 75 proc. jų gavo visas arba beveik visas reikiamas lėšas rinkoje. Tad finansavimo prieinamumas modernizavimo projektams yra didžiausias.
Daugiau nei pusė (60 proc.) įmonių finansavimą gavo paskolomis iš kredito įstaigų. Likusi dalis finansavosi lizingo ir išperkamosios nuomos būdu.
Kaip minėta, negautas verslo įmonių finansavimas modernizacijos/efektyvumo didinimo projektams 2023–2024 m. siekė apie 3,5 mlrd. eurų.
Pusė įmonių išorinio finansavimo poreikio atvejų buvo patenkinti paskolomis iš kredito įstaigų. Tai yra pagrindinis įmonių pasirinkimas, nepriklausomai nuo finansuojamo poreikio. Subsidijos dažniau naudojamos inovacijoms kurti ir įmonių plėtrai finansuoti.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lizingas ir išperkamoji nuoma dažniausiai naudojami įmonių modernizavimo poreikiui finansuoti.
ILTE tiesioginėmis paskolomis ir garantijomis pasinaudojo apie 15 proc. įmonių, kurioms reikėjo išorinio finansavimo. Dažniau jomis naudojamasi plėtros ir apyvartinių lėšų poreikiams finansuoti.
Bent dalinio finansavimo negavusių atvejų dalis yra mažiausia tarp pramonės ir IRT sektoriaus įmonių.
Paslaugų sektoriuje ketvirtadaliu atvejų įmonės negavo net dalinio finansavimo savo poreikiui patenkinti. Sunkiausia išorinį finansavimą gauti labai mažai, jaunai paslaugų sektoriuje veikiančiai įmonei, kuriai reikia apyvartinių lėšų, lengviausia – didelei pramonės įmonei.
Iš Lietuvos banko 2023 m. atliktos verslo apklausos matyti, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių nepilnai patenkinamas arba nepatenkinamas finansavimo prašymas yra nepakankamas užstatas (24 proc.), prastai įvertinta įmonės finansinė būklė (24 proc.), netinkamai užpildyta paraiška (15 proc.).
40 proc. įmonių teigia, kad per artimiausius metus joms neprireiks išorinio finansavimo (neturi poreikio arba planuoja finansuotis vidinėmis lėšomis).
Paslaugų sektoriuje ilgiau nei 5 metus veikiančios mažos ir vidutinės įmonės prognozuoja mažiausią finansavimo poreikį. Didžiausią finansavimo poreikio augimą numato pramonės įmonės. Apskritai didžiausia dalis įmonių nurodo finansavimo poreikį plėtros ir modernizavimo projektams.
Apklausa atlikta 2024 m. rugpjūtį, bendradarbiaujant su „Spinter“. Reprezentatyvi verslo apklausa atlikta apklausus 411 įmonių.
