Centrinis bankas pabandė įsikišti į situaciją ir lapkričio 27 d. vakare paskelbė, kad nebepirks užsienio valiutos vidaus rinkoje.
Rusijoje perteklinės pajamos už parduotą naftą ir dujas užsienio valiuta atidedamos į Nacionalinį gerovės fondą. Dabar šis rezervinis fondas bus papildomas tik rubliais.
Vis dėlto Centrinis bankas valiutą pardavinės kaip ir anksčiau. Visa tai turėtų sustiprinti rublį.
Anksčiau valdžios institucijos, kad skubiai sustiprintų rublį, padidino pagrindinę palūkanų normą. 2022 m. vasarį, prasidėjus invazijai į Ukrainą, Centrinis bankas ją iš karto pakėlė nuo 9,5 proc. iki 20 proc. Kovą nacionalinės valiutos kursas svyravo ir pakilo virš 120 rublių už dolerį. Tačiau mėnesio pabaigoje jis nukrito iki 87.
Dabar doleris tapo vertas daugiau nei 100 rublių, kai palūkanų normos – 21 proc. Centrinis bankas jas iki šio lygio pakėlė 2024 m. spalio pabaigoje – 100 rublių ribą doleris peržengė jau po to.
Savo ruožtu rublio nuvertėjimas skatina infliaciją. Lapkričio viduryje metinė infliacija Rusijoje, oficialiais duomenimis, siekė beveik 9 proc. Rusijos valstybinio VTB banko pirmininko pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Pjanovas mano, kad Centrinis bankas nepakankamai įvertina rublio nuvertėjimo pasekmes infliacijai. Pasak jo, tai gali lemti dar didesnį kainų augimą.
Ekonomikos apžvalgininkas ir publicistas Maksimas Blantas, „The Bell“ ekonomikos redaktorius Denisas Kasiančiukas ir ekonomistas Dmitrijus Nekrasovas kalbėdami „currenttime.tv“ komentavo rublio nuvertėjimą Rusijoje.
Leidinys „The Economic Observer“ pranešė, kad šiuo metu rublis nuvertėjo visų valiutų, įskaitant ir Kinijos juanį, atžvilgiu.
„Jei atkreipsime dėmesį į tai, kad vien rudenį rublio kursas juanio atžvilgiu nukrito ketvirtadaliu, nesunku atspėti, kiek pakils importuojamų prekių kainos, o po to – ir vietinių prekių kainos, nes daugelis Rusijos gamintojų dirba su importuota įranga ir naudoja importuotus komponentus ar žaliavas. Tai susiję su labai įvairiomis pramonės šakomis, ne tik su buitine technika“, – aiškino M.Blantas.
Buitinės technikos gamintojai dar lapkričio 27 d. vakarą įspėjo apie tai, kad kainos didės 10 proc. Tačiau ir maisto pramonė gausiai naudoja importuotus komponentus. „Taigi, iki Naujųjų metų 9 proc. oficiali infliacija atrodys kaip graži svajonė“, – spėjo ekonomikos apžvalgininkas.
Jo vertinimu, pagrindinė infliacijos augimo priežastis – karas Ukrainoje.
Pasak M.Blanto, rublių – daug, valiutos trūksta. Valiutos stinga ir ginklų gamybos komponentams, ir vartojimo prekėms pirkti. Civilinę vidaus pramonę spaudžia ir tai, kad stinga darbo jėgos, infrastruktūros, kyla keblumų įsigyjant įrangą, dėl visų šių išteklių ji nepajėgia konkuruoti su karine pramone.
Nepaisant visko, verslininkai turi už paskolas mokėti tokius pinigus, kad apskritai kyla klausimų dėl išlikimo.
Pašnekovas įsitikinęs, kad situaciją galėjo išgelbėti tik importas, tačiau po balistinės raketos paleidimo „paskutiniai atviri vartai sienoje, skiriančioje Rusiją nuo pasaulinės finansų rinkos – „Gazprombank“ – pateko į Amerikos sankcijas“.
Ekonomikos apžvalgininkas mano, kad toliau veiks domino principas: kadangi Europa negalės legaliai mokėti už rusiškas dujas, iškils klausimas dėl tolesnio jų tranzito per Ukrainą, tačiau 2024 m. gruodžio 31 d. baigiasi ilgalaikė sutartis dėl jo.
„Valdžios institucijoms labai sunku reaguoti, nes jos dar 2023 m. iššaudė visas turėtas kulkas, kad stabilizuotų rublį, – komentavo M.Blantas. – O dabar kursas jau yra tokio lygio, kad toliau jį kelti beprasmiška“.
„The Bell“ ekonomikos redaktorius D.Kasiančiukas sutinka: teorinis rublio kurso kritimas užsienio valiutų atžvilgiu bus naudingas Rusijos biudžetui.
„Iš esmės visus pinigus Rusija gauna iš savo gamtinių išteklių eksporto, parduodama naftą ir dujas už dolerius: kuo daugiau vertas doleris, tuo daugiau pinigų gaunate rubliais, tuo daugiau mokesčių sumokama į Rusijos biudžetą, – aiškino D.Kasiančiukas. – Trumpalaikėje perspektyvoje tai taip veikia, tačiau silpnesnis rublis vis tiek atsispindės infliacijoje. O tai pabrangins vartojimą Rusijos piliečiams“.
Kuo mažiau vartojama, tuo lėčiau auga ekonomika. Jei infliacija bus didesnė, Centrinis bankas turės griežtinti pinigų politiką didindamas palūkanų normą.
„Aukšta pagrindinė palūkanų norma blogai, nes įmonėms skolintis darosi vis brangiau, o mes jau matėme daugybę įmonių skundų, kad projektai neatsiperka, skolinimasis yra brangus. Nesigilinat į detales, iš esmės kainos kils viskam“ , – teigė pašnekovas.
Ekonomistas D.Nekrasovas įsitikinęs, kad Rusijos centrinis bankas puikiai supranta neigiamas savo veiksmų pasekmes ir sąmoningai jų imasi.
„Pagrindinė centrinio banko palūkanų norma didinama siekiant perskirstyti išteklius iš investicijų ir namų ūkių vartojimo į karą, į vyriausybės poreikius. Karo metu vyriausybės užduotis – perskirstyti karui reikalingus išteklius karinėms reikmėms, nepažeidžiant makroekonominio stabilumo“, – aiškino ekonomistas.
Didinant palūkanų normą, žmonės priverčiami mažiau vartoti, nes daugiau išleidžia paskoloms sumokėti ar deda į bankus kaip indėlius.
Lygiai taip pat įmonės priverčiamos mažinti investicijų programas ir grąžinti paskolas, užuot ėmus naujas. Tuo pačiu atlaisvinami papildomi ištekliai, kuriuos galima perskirstyti karui. Fizine prasme šie ištekliai per rinką perskirstomi kariniams tikslams.
„Tai reiškia, kad tai nėra koks nors neigiamas šalutinis vyriausybės veiksmų poveikis, tai sąmoninga politika“, – komentavo D.Nekrasovas.