Ieva Trinkūnaitė sureagavo į Lietuvos banko sprendimą dėl „Foxpay“ panaikintos licencijos

Kad suprastumėte platesnį kontekstą, noriu pabrėžti, jog Foxpay buvo tik viena iš mano ar iSun grupės įmonių, kuri buvo savarankiška ir autonomiška sprendimų priėmime. Kaip startuolis ir fintech įmoniu grupe siekėme sukurti konkurenciją tradiciniams bankams ir turėjome potencialą tapti lietuvių kilmės finansų sektoriaus lyderiu, panašiu į REVOLUT.

Tačiau šiuo metu valstybinės institucijos šią viziją sužlugdė ir padarė didelę bei neatitaisomą žalą ne tik Foxpay, bet ir mūsų puoselėtam iSun lithuania kompetenciju centrui. Visa tai buvo atlikta plačiai išmarketinguotais tyrimais ir kaltinimais, nesulaukus teismo verdikto.

As kaipmat buvau pripazinta neatitinkanti Nacionalinio Saugumo Interesu, ir to pasekoje negalinti vadovauti ar valdyti jokiu strateginiu objektu ar imoniu kas apima tiek finansines, tiek IT imones. Trumpai tariant vienu sprendimu vyriausybe atleido 200 darbuotoju ir uzdare versla Lietuvoje. Visa tai ka as ir komanda kureme 8 metus.

Mano valdoma iSun įmonių grupė Lietuvoje buvo sukūrusi apie 200 gerai apmokamų darbo vietų, bendras darbo užmokesčio fondas per mėnesį sudarė apie 1 milijoną EUR, iš kurių nemaža dalis buvo sumokama valstybei. Buvome konkurencingi tiek algomis, tiek darbo sąlygomis, tiek inovacijomis finansų ir IT sektoriuose. Deja, galbūt buvome per daug nepatogūs ir neįvertinome, kad pasinaudojus Vilhelmo praeitimi bei siejant ją su Mindaugo Navicko sutuoktinės Monikos Navickienės dalyvavimu politikoje, galime tapti taikiniais tiek konkurentų, tiek politinių oponentų interesams.

Kas liečia Foxpay, remiantis viešai skelbiama Lietuvos banko informacija, licencijos panaikinimas buvo motyvuotas „vidaus kontrolės tinkamu neužtikrinimu“, „valdymo narių, neatsakingų už pinigų plovimo prevenciją, įtraukimu į pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo sritį“, „neužtikrintu tinkamu klientų tapatybės nustatymu“ ir „neužtikrintu individualios rizikos vertinimu“.

Taigi, nėra nustatyta, kad Foxpay, UAB, būtų padariusi žalą ar kad dėl Foxpay, UAB veiklos būtų nukentėję asmenys. Taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl įmonės kaltės buvo legalizuoti neteisėtos kilmės pinigai. Pats Lietuvos bankas buvo paskyręs Foxpay, UAB, laikinąjį atstovą, kuris turėjo prižiūrėti įmonės veiklą ir užtikrinti, kad nebūtų atlikta jokių pažeidimų. Niekur nematėme jokių komentarų iš Lietuvos banko apie tai, kad laikinasis atstovas būtų nustatęs Foxpay, UAB, veiklos pažeidimus.

Visi Lietuvos banko nurodyti licencijos panaikinimo motyvai iš esmės yra administracinio pobūdžio, procedūriniai, t. y. susiję su atitinkamų tvarkų nepatvirtinimu ar netinkamu jų įgyvendinimu. Tačiau standartas, kurį šiuo atveju pritaikė Lietuvos bankas, mano vertinimu, yra nepasiekiamas fintech įmonėms ir jį gali įgyvendinti tik didelės tarptautinės korporacijos, turinčios galimybes ir išteklius suburti bei pasamdyti itin dideles komandas.

Kita vertus, žinau, kad Lietuvos banko posėdis dėl Foxpay licencijos buvo surengtas 2024 m. lapkričio 21 d., o licencijos panaikinimo sprendimas buvo priimtas jau 2024 m. lapkričio 22 d. Kyla klausimas, kam buvo reikalingas posėdis, jei sprendimas buvo aiškus dar prieš posėdį? Kam reikėjo imituoti visą šį Foxpay, UAB, tikrinimo ir tyrimo procesą? Kodėl nebuvo tiesiog pranešta, kad Foxpay yra nepageidaujama ir turi uždaryti savo veiklą jau tada, kai Lietuvos bankas susirinko pirminę informaciją?

Toks Lietuvos banko sprendimo delsimas sukėlė didelę žalą, nes Foxpay teko patirti reikšmingus nuostolius dėl ilgai trukusio proceso, vykdant nuostolingą veiklą dėl Lietuvos banko taikytų veiklos ribojimų, išlaikant darbuotojus, kurių iš esmės nebuvo galima atleisti dėl licencijai taikomų reikalavimų, samdant teisininkus, mokant itin didelį atlyginimą tam pačiam Lietuvos banko paskirtam laikinam administratoriui, išlaikant patalpas ir t. t.

Galime tik stebėtis, kad ilgą laiką Lietuva kvietė steigti fintech įmones, motyvuodama palankia reguliavimo aplinka ir bendradarbiaujančia priežiūros institucija. Tačiau šiuo metu Lietuvos banko vykdomi tyrimai fintech įmonių atžvilgiu, mano vertinimu, liudija, jog yra taikomi neproporcingai griežti ir selektyvūs standartai. Tai taip pat rodo, jog Lietuva nėra suinteresuota didesne konkurencija finansų sektoriuje.

Mano vertinimu, šiuo metu viešumoje vyksta lenktynės tarp teisėsaugos institucijų, Lietuvos banko ir kai kurių politikų dėl žiniasklaidos dėmesio pasinaudojant Foxpay kilusiu skandalu. Susidaro įspūdis, kad institucijos siekia užsitikrinti viešą įvaizdį mano ir mano aplinkos privatumo ir teisių sąskaita, tačiau iš esmės ir tie patys eskaluojami naratyvai yra klaidingi. Tas pats Lietuvos bankas viešai iškomunikavo, kad sprendimas naikinti Foxpay licenciją nesukels neigiamų pasekmių visuomenei. Tai gražus teiginys, tačiau jis neatitinka realybės. Kaip rodo ligoninių, poliklinikų ir kitų viešojo sektoriaus įstaigų patirtis, kurios naudojosi Foxpay terminalais, susiduriama su rimtais sunkumais dėl atsiskaitymo už paslaugas. Viso to buvo galima išvengti, jei Lietuvos bankas būtų pritaikęs tam tikrus veiklos ribojimus, o ne panaikinęs licenciją.

Galiausiai noriu pažymėti, jog nuo pat pradžių buvau pasirengusi įvykdyti visus Lietuvos banko keliamus reikalavimus ir savanoriškai norėjau perleisti Foxpay akcijas. Toks buvo mano pasiūlymas, ir ši pozicija buvo pateikta Lietuvos bankui. Nesuvokiu, kodėl reikėjo sužlugdyti darbo vietas sukūrusią įmonę, kuri teikė veikiančias ir visuomenei reikalingas paslaugas. Buvo ne vienas investuotojas, norėjęs įsigyti Foxpay akcijas, tačiau visi jie reikalavo teisinio užtikrinimo, kad įmonė galės tęsti veiklą. Tuo tarpu darbuotojams parduotų 9% akcijų likimas šiame etape nėra aiškus. Mano nuomone, Lietuvos bankas nenorėjo bendradarbiauti ir tik kartojo, kad viskas bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Man, kaip investuotojai, tai yra nesuprantamas požiūris.

Šiuo metu nieko neliko, tik svarstyti kreipimąsi į teismą dėl Lietuvos banko sprendimo.