„Aš tikiuosi tęstinumo, nes aš perėmiau ministerijos vairą iš Žygimanto Vaičiūno, jam jį atiduodu. Pats tęsiau tą politiką, kurią radau, – ir atsinaujinančios energetikos kryptį, ir gaminančių vartotojų kryptį. Aš tikiuosi to tęstinumo, juolab kad energetikos sektoriuje mes tą tęstinumą visą laiką ir turėjome“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.
Ministras pažymėjo, kad energetika yra viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo sudedamųjų dalių, todėl blaškymosi šioje srityje negali būti.
Trečiadienį Vašingtone laikinasis energetikos ministras ir JAV energetikos sekretorė Jennifer Mulhern Granholm pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo, Lietuvai rengiant ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių (MBR) verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.
Kaip pranešė Energetikos ministerija, D. Kreivys susitiko ir su šią technologiją vystančiomis amerikiečių bendrovėmis. Susitikimą Lietuvoje politikas jau yra turėjęs su italų branduolinės energetikos startuolio „Newcleo“ atstovais.
„Iki 2040 metų reikia pusantro gigavato (galios – ELTA) mažųjų branduolinių reaktorių. Paėmus, kad vidutinis reaktorius yra apie 300 megavatų, (Lietuvai – ELTA) reikėtų penkių tokių reaktorių“, – LRT radijui sakė D. Kreivys.
Politinį sprendimą vystyti ketvirtosios kartos MBR statybas Lietuva turėtų priimti 2028 m. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
Šiuo metu pasaulyje nėra veikiančių ketvirtos kartos branduolinių reaktorių, tačiau daugiausiai technologija vystoma JAV.
Pasak D. Kreivio, Lietuva atidžiai stebi labiausiai į priekį pažengusių projektų eigą ir vertins jų panaudojimo galimybes, tam pasitarnauti galėtų ir patirtis eksploatuojant bei demontuojant Ignalinos atominę elektrinę (IAE).
MBR galia siekia nuo 100 iki 500 MW, todėl jie tinka balansuoti energetikos sistemą, daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką.
Numatoma, kad elektros energijos suvartojimas 2050 m. išaugs šešis kartus – nuo 12 iki 74 TWh (teravatvalandžių). Didžiausias elektros vartojimo augimas numatomas kitą dešimtmetį, nuo 2030 m.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Strategija numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot ministro D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už pasaulio rinkose eksploatuojamus šiuo metu. Dabar veikiančių atominių elektrinių apsaugos zona yra 10 km, ketvirtos kartos MBR leistų ją sumažinti iki 600 metrų.
Praėjusią savaitę premjeras Gintautas Paluckas įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas K. Budrys.
Penktadienį portalui 15min.lt G. Paluckas patvirtino, jog į finansų ministrus siūlo šias pareigas jau anksčiau ėjusį Rimantą Šadžių.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ministro kandidatūra. Portalas lrt.lt skelbė, jog į šias pareigas siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė. Tuo metu į vidaus reikalų ministrus bus teikiama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vladislavo Kondratovičiaus kandidatūra.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Ž. Vaičiūną.
G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.
