Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus darė prielaidą, kad veikiausiai didelė dalis šių būstų įsigyta kaip investicija. „Tačiau dirvonuodamas būsto fondas negerina būsto prieinamumo“, – LB konferencijoje kalbėjo G.Šimkus.
Pasak jo, būsto kaip investicijos patrauklumą kursto nevisavertis NT mokestis. Todėl, G.Šimkaus nuomone, laikas nustoti trepsėti vietoje ir imtis koreguoti jo tarifus bei išplėsti NT mokesčio bazę.
Kad pamatytume, jog būsto rinkoje poreikio ir galimybių galai nesueina, užtenka pažiūrėti į Vilnių. Čia pasiūlos nestinga: pirminėje rinkoje yra apie 5 tūkst. siūlomų naujai pastatytų būstų, dar apie 4 tūkst. jų yra antrinėje rinkoje, apie 2 tūkst. butų siūloma nuomotis.
„Pasiūla kur kas didesnė nei prieš kelerius metus. Tačiau kaip ir ar ji atitinka realius gyventojų poreikius?“, – klausė G.Šimkus ir pridūrė, kad sostinėje gyventojų skaičius auga sparčiau nei pastatoma būsto.
Iš aklavietės, LB valdybos pirmininko nuomone, galime išeiti skatindami gyventojų poreikius atitinkančio būsto pasiūlą.
LB daro prielaidą, kad kitų metų pabaigoje būsto įperkamumas turi galimybę grįžti į istoriškai geriausią lygį, fiksuotą 2020 m. O tai reiškia, kad pagerės ir būsto prieinamumas.
„Pernai bauginomės galimos techninės recesijos tikimybe, šiandien turime priešingą situaciją, kai ekonomistai lenktyniauja, kas pasiūlys geresnes ekonomines prognozes. Mes, Lietuvos bankas, prognozuojame, kad šiemet ekonomika augs virš 2 proc., 2025 m. – virš 3 proc.
Infliacija išleido garą, atlyginimai toliau sparčiai auga.
Jei latvis ar estas dar neatgavo dėl infliacijos prarastos perkamosios galios, tai lietuvių perkamoji galia buvo didesnė nei 2021 m. ir toliau turėtų kopti aukštyn. Atlyginimai 1,5 metų auga sparčiau nei būsto kainos“, – prielaidas didėti būsto įperkamumui vardijo G.Šimkus.
Šių metų spalį oficialiai registruotų būsto sandorių skaičius buvo didžiausias per dvejus metus, ikipandeminį lygį pasiekė ir būsto paskolų skaičius, kurių vertė viršijo 2021 m. piką.
Po dvejus metus trukusio stabtelėjimo būsto rinka atleido stabdžius ir pajudėjo iš vietos: G.Šimkaus žodžiais tariant, akseleruoja lėtai, greičio neviršija.
„Bet ar tik ne būtent tokios – tvarkingos, nuspėjamos – būsto rinkos mums ir reikia?
Prieš dvejus trejus metus būsto rinka šuoliavo į priekį, kainos didmiesčiuose per metus išaugdavo penktadaliu, kas trečias būstas Vilniuje buvo perkamas ne sau, o investicijai, tikintis uždirbti iš kainos prieaugio.
Atvykus karo pabėgėliams iš Ukrainos, nuomos poreikis ir kainos šovė į viršų – rinka negebėjo prisitaikyti prie ūmaus paklausos šuolio. Dėl to nuomos ir pajamų santykis buvo suprastėjęs iki 2015 m. lygio, būsto kainų ir pajamų – iki 2017 m.
Šiandien situacija normalizavosi: kainos auga nuosaikiai, apie kelis procentus per metus. Labai panašiai auga ir nuomos kainos.
Panašu, kad iš amerikietiškų kalnelių karuselės būsto rinka išlipo gal kiek ir apsibrozdinusi, bet sveika“, – sakė G.Šimkus.
Pasak jo, gali atrodyti, kad lėtesnėje rinkoje būsto pasiūla pakankama, tačiau auga būsto prieinamumas, gerėja įperkamumas, ypač didmiesčiuose didėja gyventojų skaičius, todėl situacija keisis.
