Politikas įvardino ribotas galimybes koreguoti esamos Vyriausybės jau pristatytą kitų metų valstybės biudžetą.
„Jame jau įkalkuliuotas 3 proc. leistinas bendrojo vidaus produkto deficitas. Todėl galbūt kažkokie techniniai pakeitimai ir būtų, vienas iš svarbių pakeitimų – skolinimosi limito padidinimas, atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams antradienį kalbėjo R.Šadžius.
Anot jo, nors visos valstybės institucijos turi užtikrinti pakankamą gynybos finansavimą, čia pagrindinį vaidmenį atlieka Finansų ministerija.
„Tikrai griežtai gynybai (bus pakeltas limitas – ELTA), tie skolinimosi limitai pagal savo tikslus yra pakankamai gerai išrašyti biudžeto parengiamuosiuose dokumentuose (...) Kiek konkrečiai (didėtų limitas – ELTA), šiandien negaliu pasakyti, tai yra detalės, kadangi nesu pareigūnas“, – tikino R.Šadžius.
Be to, pasak kandidato į ministrus, prioritetiniai darbai yra teisingesnės viešųjų finansų sistemos kūrimas, didesnis aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimas, plačiau apmokestintas prabangus nekilnojamasis turtas.
„(Nepakankamai apmokestinama – ELTA) turto nuoma, turto pardavimas, individualios veiklos apmokestinimas yra žymiai mažesnis negu žmonių, kurie gauna darbo pajamas. Sulyginti (darbo sutartis ir individualią veiklą – ELTA) turbūt ekonomiškai nebūtų prasminga, (...) bet ta disproporcija, kuri dabar egzistuoja, į ją, matyt, verta pasižiūrėti iš naujo“, – dėstė R.Šadžius.
„Antras dalykas, yra mokesčiai, kurie netrukdo ekonomikos augimui ir tai yra pirmiausia turto mokesčiai: prabangaus turto apmokestinimas yra visų koaliciją sudarančių partijų programoje. (...) Nekilnojamojo turto mokesčio klausimą, to turto, kuris nėra naudojamas įmonių ir jau apmokestintas, (...) taip pat reikės spręsti, tačiau čia naujojoje daugumoje visi sutaria, kad negalima skriausti mažiausią turtą turinčių žmonių“, – pridūrė jis.
Kandidatas į ministrus taip pat pabrėžė, kad reikia gerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, teisingiau indeksuoti gyventojų pajamų apmokestinimą.
„Pirmiausia reikia šnekėti ne apie mokesčių didinimą, o apie mokesčių surinkimą tų, kurie jau yra“, – pabrėžė R.Šadžius.
Kandidatas į ministrus kelių finansavimą įvardino kaip „rėkiantį prioritetą“, kuriam lėšų turėtų būti numatyta ne tik biudžete, bet ir neseniai nacionalinio plėtros banko statusą gavusios finansų įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) instrumentuose.
„Valstybinio plėtros banko perspektyvą mes su prezidentu šiek tiek aptarėme ir sutarėme, kai tai yra itin svarbus valstybei projektas“, – sakė R.Šadžius.
Nevykdys mokesčių reformos
R.Šadžius taip pat sakė į Seimą nešiantis ne mokesčių reformos paketą, tačiau atskirus siūlymus.
„Kadangi nei viena iš koaliciją sudarančių partija apie mokesčių reformą nešnekėjo, o šnekėjo apie mokesčių sistemos pakeitimus ir, man atrodo, yra protinga išlaikyto mokesčių sistemos stabilumą, netgi galbūt užsimerkiant prieš kažkokius trūkumus, kuriuos galima būtų vėliau ištaisyti“, – teigė kandidatas į finansų ministrus.
„Apvertus aukštyn kojomis mokesčių sistemą, atsirastų milžiniškos problemos tiems, kurie tuos mokesčius moka. (...) Dėl to eina kalba apie atskirų mokesčių atskirus pakeitimus, bet su konkrečiai tikslais“, – pridūrė jis.
Tęsiantis šalies vadovo susitikimams su kandidatais į ministrus, antradienį Prezidentūroje lankėsi Finansų ministerijai vadovauti siūlomas R.Šadžius bei kiek vėliau lankysis pretendentė tapti švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popovienė.
Iki 2022 m. Europos Audito Rūmuose dirbęs R. Šadžius ėjo finansų ministro pareigas ir anksčiau – Gedimino Kirkilo Vyriausybėje 2007–2008 m. bei Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinete 2012–2016 m.
Prezidentas G.Nausėda jau buvo susitikęs su dalimi kandidatų į naująją socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybę.
Penktadienį šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus. Pirmadienį prezidentas susitiko ir su Kęstučiu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus.
Tuo metu G.Paluckas į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūlo Seimo narę Ingą Ruginienė, į susisiekimo ministrus – socialdemokratą Eugenijų Sabutį, į švietimo, mokslo ir sporto ministres – parlamentarę R.Popovienę, į finansų ministrus – jau anksčiau šias pareigas ėjusį R.Šadžių.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiški liko tik sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų kandidatūros. Portalas lrt.lt skelbė, jog vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūloma Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė Marija Jakubauskienė.
Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovo G.Paluckui tenka ieškoti naujo kandidato – į šias pareigas siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su pastaruoju prezidentas jau buvo susitikęs pirmadienį.
G.Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.
Prezidentūros lūkesčiai kandidatui į finansų ministrus
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad šalies vadovas G.Nausėda susitikime su kandidatu į finansų ministrus išsakė jam tris esminius lūkesčius – didinti gynybos finansavimą, mažinti pajamų nelygybę bei tinkamai susitvarkyti su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) numatytomis lėšomis Lietuvai.
„Prezidentas susitikime su kandidatu į finansų ministrus Rimantu Šadžiumi išsakė ne vieną lūkestį, bet norėčiau įvardinti tris pagrindinius. Pirmasis – padidinti gynybos finansavimą ir tikrai privalome laikytis tikslo nacionalinę kariuomenės diviziją suformuoti 2030 m. Finansų ministrui aktyviai dalyvaujant turi būti parengtas toks gynybos finansavimo modelis, kuris jau kitų metų biudžete leistų pasiekti 3,5 proc. BVP finansavimo lygį, panaudojant įvairius instrumentus, ir skolinimąsi“, – po šalies vadovo ir R.Šadžiaus susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo I.Segalovičienė.
„Modelis turi būt tvarus, orientuotas į fiskalinį tvarumą ir lygiagrečiai generuotų ir fiskalines priemones mažinančiais biudžeto deficitą“, – tvirtino ji.
I.Segalovičienė pažymėjo, kad Prezidentūrai yra svarbus pajamų nelygybės mažinimas, o neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas yra vienas efektyviausių instrumentų tai įgyvendinant. Ji atkreipė dėmesį ir į šalies vadovo siūlymą taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) vaikus auginančioms šeimoms.
„Antrasis lūkestis – vienas iš prezidento prioritetų yra nelygybės mažinimas. (...) Šalies vadovas kėlė lūkestį padidinti mažas ir vidutines uždirbančių žmonių pajamas. 2025 m. biudžete neturime numatytų priemonių neapamokestinamų pajamų didinimui, jis tarsi įšaldomas, mes tikrai žinome, kad NPD yra vienas iš efektyvių instrumentų kovoti su pajamų nelygybe“, – sakė prezidento patarėja.
„Strateginis tikslas yra, kad NPD artėtų prie minimalios mėnesinės algos. (...) Prezidentui svarbu, kad būtų taikomos ir taiklios priemonės, šalies vadovas įregistravęs siūlymą taikyti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį už vaiką“, – tikino ji.
Prezidentūros atstovė taip pat akcentavo, kad reikia atsižvelgti į buvusios Vyriausybės patirtis įgyvendinant mokestinius pakeitimus bei siekį atblokuoti ir gauti likusias RRF lėšas.
„Labai svarbu kalbant apie mokesčius pakeitimus atsižvelgti į buvusios Vyriausybės patirtis. Mokesčių pakeitimams galimybių langai yra kadencijos pradžioje ir patirtis reikia išmokti“, – teigė I.Segalovičienė.
„Trečias dalykas, tęsiant ekonomikos auginimo lūkestį, prezidentas išsakė siekį susitvarkyti tinkamai su RRF lėšomis. Mes žinome, kad buvusi Vyriausybė su savo įsipareigojimais yra sukūrusi situacijas, kurias reikia spręsti, turime siekti, kad būtų lėšos atblokuotos, nes kiekvienas euras Lietuvai yra gyvybiškai svarbus“, – kalbėjo ji.
