Keliuose pranešimuose savo paskyroje „Truth Social“ D.Trumpas pažadėjo įvesti muitus visoms kai kurių didžiausių JAV prekybos partnerių į šalį įvežamoms prekėms.
„Sausio 20 dieną, kaip vieną iš daugelio savo pirmųjų įsakų, pasirašysiu visus reikiamus dokumentus, kad Meksikai ir Kanadai būtų įvestas 25 proc. tarifas VISIEMS į Jungtines Valstijas įvežamiems produktams“, – rašė jis.
Kitame įraše D.Trumpas teigė, kad taip pat įves 10 proc. tarifą Kinijai, „virš bet kokių papildomų tarifų“, atsakydamas į, jo teigimu, negebėjimą kovoti su fentanilio kontrabanda.
Tarifai yra esminė D.Trumpo ekonominės darbotvarkės dalis, nes respublikonas dar per rinkimų kampaniją pažadėjo įvesti muitus plačiu mastu tiek sąjungininkams, tiek priešininkams.
Ir Kinija, ir Kanada greitai reagavo pavadindamos savo prekybos santykius su Jungtinėmis Valstijomis „abipusiai naudingais“.
„Prekybos karo niekas nelaimės“, – AFP elektroniniu paštu sakė Kinijos ambasados JAV atstovas spaudai Liu Pengyu, gindamas Pekino pastangas pažaboti fentanilio kontrabandą.
„Kinija mano, kad Kinijos ir JAV ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas yra abipusiai naudingas“, – pridūrė Liu.
Kanada teigė, kad ji yra „labai svarbi“ JAV energijos tiekimui, ir tvirtino, kad šie santykiai naudingi Amerikos darbuotojams.
„Mes, žinoma, toliau svarstysime šiuos klausimus su būsimąja administracija“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Chrystios Freeland pareiškime.
Pirmoji D.Trumpo kadencija pasižymėjo agresyvia ir protekcionistine prekybos darbotvarke, kuri taip pat buvo nukreipta prieš Kiniją, Meksiką, Kanadą ir Europą.
Dirbdamas Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas pradėjo didelio masto prekybos karą su Kinija, įvesdamas didelius muitus šimtų milijardų dolerių vertės kiniškoms prekėms.
Tuomet kaip pateisinimą jis nurodė nesąžiningą prekybos praktiką, intelektinės nuosavybės vagystes ir prekybos deficitą.
Kinija į tai atsakė atsakomaisiais muitais Amerikos produktams, ypač palietusiais JAV ūkininkus.
JAV, Meksika ir Kanada prieš tris dešimtmečius sudarė laisvosios prekybos sutartį, dabar vadinamą USMCA, dėl kurios buvo iš naujo deramasi D.Trumpo valdymo metais, šiam pasiskundus, kad JAV įmonės, ypač automobilių gamintojai, pralaimi.
Dauguma ekonomistų perspėja, kad muitai pakenks ekonomikos augimui ir padidins infliaciją, nes juos pirmiausia sumoka prekes į JAV įvežantys importuotojai, o paskui šias išlaidas dažnai perkelia ant vartotojų pečių.
