Vilioti dideliais atlyginimais negali
Bendras infliacijos lygis yra beveik 10 proc., t. y. daug didesnis nei tikėjosi centrinis bankas, rašo „CNN Business“. Infliaciją skatina sparčiai didėjantis darbo užmokestis – Kremlius investuoja milijardus į karinę pramonę, o karo įkarštyje gynybos sektoriui nepriklausančios įmonės negali konkuruoti dėl darbuotojų, nesiūlydamos didesnių atlyginimų.
Todėl įmonėse kainos auga ir spiralė užsisuka. „Paklausa ekonomikoje iškreipta neproduktyvių išlaidų naudai. Darbo užmokestis didėja, nes darbdaviai turi konkuruoti dėl darbo jėgos“, – CNN komentavo Berlyne įsikūrusio „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro atstovė Aleksandra Prokopenko.
Kiti ekonomistai tai vadina augimu be plėtros. Nacionalinės pajamos didėja, tačiau sveikatos apsauga, švietimas, technologijos ir infrastruktūra iš esmės negerėja.
Siekdamas sumažinti infliaciją, centrinis bankas spalį padidino pagrindinę palūkanų normą iki rekordiškai aukštos – 21 proc. Visa tai spaudžia įmones.
Tačiau, kaip primena leidinys, įtakinga Rusijos ekonomistų grupė šią savaitę „Telegram“ pareiškė, kad „padidėjęs infliacinis spaudimas ne tik išliks, bet gali net padidėti“.
Anksčiau šį mėnesį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad valstybei reikia beveik 1 mln. naujų darbuotojų, nes nedarbo lygis siekia tik 2,4 proc., arba, kaip jis sakė, „beveik jokio nedarbo“.
Tačiau aišku, kad ekonomikos perkaitimo esmė – karinės išlaidos Ukrainoje, kurioje karą pradėjo Rusija.
Karinis biudžetas 2025 m. padidės beveik ketvirtadaliu ir sudarys trečdalį visų valstybės išlaidų bei 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto. CNN, remdamasis rugsėjį paskelbtu biudžeto projektu, prognozuoja, kad kitais metais išlaidos gynybai bus bent dvigubai didesnės už socialines išlaidas, į kurias įeina išmokos ir pensijos.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija apskaičiavo, kad 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, iš Rusijos išvyko apie 1,3 mln. žmonių, o tai dar labiau sustiprino 15 metų trunkančią darbo jėgos mažėjimo tendenciją.
Anksčiau ilsėdavosi kurortuose, dabar – namuose
Per pastaruosius kelerius metus Rusijos ekonomika buvo stebėtinai atspari, bet ji vis dar yra pažeidžiama sukrėtimų neapibrėžtoje pasaulinėje aplinkoje, skelbia leidinys.
Kaip aiškinama, tam įtakos turi mažesnės žaliavų kainos, sulėtėjusi Kinijos paklausa rusiškai naftai ir prekybos karai. Tačiau karui pasibaigus, šaliai teks prisitaikyti prie pokario ekonomikos, sumažinant valstybės išlaidas ir reintegruojant daugybę mobilizuotų karių.
Analitikai Rusijos ekonomiką vertina ne kaip krentančią virš bedugnės, o kaip pamažu bręstančią krizę. „Turėdamas nuolatinį pajamų iš žaliavų srautą, kompetentingą ekonomikos komandą ir didėjančias represijas šalies viduje, Kremlius artimiausioje ateityje gali toliau finansuoti savo karo veiksmus“, – komentavo A.Prokopenko.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Rusijos BVP šiemet padidės 3,6 proc. Taigi, tarptautinės sankcijos nesudavė triuškinančio smūgio valstybei. Manoma, kad Rusija išvengė sankcijų, technologijas importuodama per trečiąsias šalis.
„Nepaisant visų Vakarų sankcijų, ES importas iš Rusijos praėjusiais metais vis tiek sudarė beveik 50 mlrd. Rusijos valstybė ir toliau gauna naudos iš naftos ir dujų eksporto į Indiją ir Kiniją, daugiausia naudodamasi šešėliniu laivų laivynu, kuris apeina 60 JAV dolerių už barelį kainos ribą, kurią bandė nustatyti Vakarų vyriausybės.
Vidaus rinkoje valstybės pajamos didėja, ypač dėl pardavimo mokesčio, nes rusai daugiau išleidžia. Rusijos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais pajamos, atsižvelgus į infliaciją, padidėjo 5,8 proc., nes įmonės viliojo darbuotojus“, – rašoma leidinyje.
Tikinama, kad milijonams rusų, ypač dirbančių IT, statybų ir gamybos srityse, atėjo geri laikai. Tuo metu turtingieji, kurie anksčiau pinigus leisdavo Europos kurortuose, dabar juos leidžia Rusijoje. Taip tik dar labiau skatindami ekonomiką.
„Šeimoms taip pat naudingas didesnis darbo užmokestis ir premijos, mokamos į ginkluotąsias pajėgas priimtiems vyrams. Rusų samdomiems kariams mokamas beveik tris kartus didesnis nei vidutinis darbo užmokestis ir jie gauna nuo 4 000 iki 22 000 JAV dolerių premiją.
Jei jie žūsta mūšyje, jų šeimoms išmokama daugiau nei 100 000 JAV dolerių, priklausomai nuo regiono, todėl emigracijoje gyvenantis rusų ekonomistas Vladislavas Inozemcevas sukūrė frazę „mirties ekonomika“, – skelbia leidinys.
Parengta pagal „CNN Business“.
