Palyginti negreitai – anksčiausiai 2028-aisiais. Tačiau investuotojai jau sukasi aplink ją. Todėl ir įmonės rinkos vertė spėjo pakilti iki 4 mlrd. JAV dolerių.
Kainos smarkiai pakilo
Kai 2011 metais Fukušimos atominę elektrinę Japonijoje nuniokojo cunamis ir į aplinką pateko radioaktyviosios medžiagos, daugelio pasaulio valstybių vadovai nuspaudė stabdžius ir pradėjo uždarinėti panašias elektrines.
Bet branduolinę energetiką, pasirodo, laidoti gerokai per anksti. Jau 2018 metais vienas turtingiausių pasaulio žmonių Billas Gatesas pareiškė, kad ji yra ideali išeitis siekianti išvengti dar didesnės klimato kaitos.
Dar po ketverių metų Jungtinės Karalystės vyriausybė nusprendė, kad 25 proc. elektros šalyje turi pagaminti atominės elektrinės.
Netrukus ir Europos Sąjunga jas pripažino kaip draugiškas aplinkai. O daugiau negu dvi dešimtys pasaulio šalių teigia sieksiančios iki 2050 metų patrigubinti elektros gamybą atominėse elektrinėse.
Todėl nėra ko stebėtis, kad branduoliniam kurui naudojamo urano kaina per pastaruosius penkerius metus išaugo įspūdingai – 200 procentų. Nes rinka tikisi, kad netrukus susidarys urano deficitas, o tai leis pasipelnyti jį išgaunančioms įmonėms – tokioms kaip „NexGen“.
Kasyklų vis gausėja
Iš viso per pastaruosius 20 metų pasaulyje buvo uždaryta daugiau negu 100 uraną naudojusių elektrinių.
Bet šiuo metu statomi 65 branduoliniai reaktoriai 16-oje valstybių, daugiausia Kinijoje, o planuojama dar bent 90.
Iš to Kanada tikisi gerokai uždirbti, nes šioje šalyje yra vienos didžiausių pasaulyje urano rūdos atsargų. Negana to, ji yra itin aukštos kokybės.
Tiesa, pagal branduolinio kuro eksportą planetoje kol kas užtikrintai pirmauja Kazachstanas, 2022 metais pirkėjams jo patiekęs 21,2 tūkst. tonų.
Toliau yra Kanada (7,4 tūkst. tonų), Namibija (5,6 tūkst.), Australija (4,6 tūkst.), Uzbekistanas (3,3 tūkst.).
Tačiau „NexGen“ vadovas tikisi, kad atidarius jo įmonės ir daugiau kasyklų Kanados dalis išaugs bent iki 25 proc. O juk Saskačevano regione urano rūda domisi dar apie šimtą bendrovių.
Tiesa, dažniausiai planai nesibaigia darbais, nes įrengti kasyklą ir brangu, ir trunka bent 5–10 metų.
Ten pat kelias kasyklas valdo bendrovė „Cameco“, tiekianti uraną trims dešimtims pasaulio elektrinių. Išaugus paklausai 2022 m. ji turėjo vėl atidaryti jau užkonservuotas dvi kasyklas.
Patinka ne visiems
Kanada jau turi patirties išgaudama uraną. Ir ne visais atvejais sėkmingos.
Antai netoli būsimos „NexGen“ kasyklos yra Urano miestelis. Iki 1982 metų čia buvo kasama urano rūda, o tuomet jame gyveno apie pustrečio tūkstančio žmonių. Dabar likęs tik 91.
Kita vertus, net ir toje pačioje Kanadoje, kurios daugiau nei pusė gyventojų pritaria branduolinei energetikai, ši veikla yra itin skatinama. Antai Britų Kolumbija nėra išdavusi leidimo įrengti kasyklas nuo 1980 metų, nors rūdos čia apstu.
Suprantama, nemažai žmonių bijo, kad gali pasikartoti Fukušimos ar net Černobylio tragedijos.
Ontarijo provincijoje įsikūrusio „McMaster“ universiteto branduolinės energetikos profesorius Marcus Piro pripažino, kad šioje srityje nulinės rizikos niekada nebus.
„Vis dėlto, nors visuomenė įvairiai žvelgia į uraną, tikrovė yra tokia, kad būtent iš jo gaminama nebrangi elektra, o pati gamyba yra tikrai saugi ir patikima“, – teigė profesorius.
Net ir japonai, po Fukušimos įvykių sustabdę visus 54 šioje šalyje esančius reaktorius, vėliau 12 vėl paleido. O neseniai įjungtas ir tryliktas, esantis visai netoli Fukušimos prefektūros.
Parengta pagal BBC informaciją.
