Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų.
Pasak LB, bendrovė savo klientus apie atsiskaitymo su jais tvarką turės informuoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Po informavimo klientai, turintys lėšų „Foxpay“ sąskaitose, turės kreiptis tiesiogiai į įmonę, o pinigai bus grąžinti į nurodytą sąskaita kredito, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje.
Kaip teigia institucija, veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų nustatyta visose tikrintose srityse. Taip pat institucija nustatė, kad artimais ryšiais su pagrindine įmonės akcininke susijęs, kelis kartus teistas asmuo, faktiškai dalyvavo įmonės veikloje.
LB praneša, kad dėl šių ryšių „Foxpay“ pagrindinę akcininkę Vyriausybė pripažino neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. „Foxpay“ veiklos trūkumų ir teisės aktų pažeidimų nustatyta visose tikrintose srityse Anot LB, „Foxpay“ neužtikrino, kad jos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) vidaus kontrolė būtų veiksminga ir patikima. Be to šie procesai neatitiko vidaus procedūrų, juos vykdė darbuotojai tiesiogiai nesusiję su tokia prevencija.
Anot institucijos, 2024 m. kovo 18 d. – liepos 9 d. tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas klientų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymas bei patikima, efektyvi ir tinkamai veikianti šios srities vidaus kontrolės sistema, kas sukėlė grėsmę elektroninių pinigų savininkų nuosavybei.
Nustatytus pažeidimus LB įvertino kaip itin šiurkščius ir nemato pagrindo tikėtis, kad įstaiga gebėtų veikti stabiliai ir patikimai, ateityje laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Tačiau I.Trinkūnaitė sako, kad nesutinka tiek su kitais, tiek su šiuo LB sprendimu.
„Nesutinku ne tik su šiuo, bet ir su daugybe kitų tiek Lietuvos banko, tiek kitų institucijų sprendimų. Mano nuomone, sprendimai yra priimami inertiškai, neatliekant objektyvaus vertinimo, o dirbtinai ieškant kaip pagrįsti kuo griežtesnę bausmę. Per labai trumpą laiką susidūriau su susidorojimu ir persekiojimu įvairiuose lygmenyse.
Rodos, tam tikri sprendimai buvo priimti jau prieš kurį laiką, o „show“ elementas buvo reikalingas siekiant netiesioginių tikslų. Pasekmėje buvo stipriai paminamos ne tik žmogaus teisės, bet naikinamas ir verslas, mokantis pinigus biudžetui, tarsi jame pinigų gynybai jau per daug. Išties apmaudu, kad, afišuojant vakarietišką demokratiją, nuo jos esame nutolę šviesmečiais. Tolimesnius veiksmus ir žingsnius, kaip ir iki šiol, svarstysiu su savo teisininkais. Ir jei nuspręsime tęsti šią nelygią kovą, sprendimus skųsime“, – dėstė I.Trinkūnaitė.
ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
