Anot Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovės Sigutės Stankevičiūtės, tai rodo, kad mąstome panašiai.
Pasaulis mus vertina
„Su lenkais turime panašų požiūrį į gynybą, tą patį bendrą kaimyną, o ir pagal inovacijų išsivystymo lygį atrodome labai panašiai“, – S.Stankevičiūtė paaiškino, kodėl svarbu su Lenkija megzti ryšius.
Nors lenkų gynybos pramonė gerokai labiau išvystyta nei Lietuvos, bet, kalbant apie gynybos inovacijų skatinimą ir gynybos inovacijų dalį gynybos pramonėje, Lietuvos lygis čia aukštesnis – lenkai labai domisi mūsų įmonėmis ir jaučia pas mus plėtojamų inovacijų poveikį.
Kad turime pavyzdinių įmonių, kuriančių NATO lygiu vertinamus gaminius, įrodo šiųmečiai konkursai. NATO inovacijų iššūkių konkurse lietuviai BROSWARM užėmė pirmąją ir „Unmanned Dynamics“ antrąją vietas. Jie pasiūlė nuotolinius minomis užterštų teritorijų išminavimo sprendimus.
NATO DIANA programoje, kurioje dalyvavo tūkstančiai įmonių, į antrąjį etapą tarp dešimties atrinktųjų pateko lietuviai – startuolis „Astrolight“. Jų sukurta lazerinio ryšio technologija sudaro galimybes saugiau ir 10 kartų greičiau perduoti duomenis negu radijo dažnio pagrindu veikiančiomis ryšio priemonėmis.
„Būtent mūsų inovatyvumas, išradingumas, gebėjimas greitai persiorientuoti, kūrybiškumas ir veda mus į priekį. Tik vis dar esame linkę save nuvertinti, nematome, kokį potencialą turime. Pažiūrėkite į NATO konkursus – pasaulis mus vertina. Pradėkime vertinti patys save“, – ragino S.Stankevičiūtė.
Džiugina greitis
Gynybos pramonės sektorius plečiasi, daugėja ir jame veiklą vystančių įmonių – naujokių šioje srityje atsiranda kas mėnesį. Net ir tos įmonės, kurios veikia ne gynybos srityje, taip pat nori prisidėti prie gynybos pramonės augimo – dalį veiklos siekia orientuoti į gynybą.
Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė džiaugėsi ir stebinančiu tempu, kuriuo vystosi bendradarbiavimas su partneriais Lenkijoje.
„Su Lenkijos krašto apsaugos ministerijoje veikiančiu Inovacijų skatinimo departamentu diplomatinius ryšius užmezgėme per NATO DIANA programą. Ėmėme kalbėtis, kokias veiklas galėsime bendrai vystyti. Susitarėme, kad Lenkija priims mūsų įmones. Su prezidentu Gitanu Nausėda rugsėjį vykome į Lenkiją, kur dar kartą susitikome su NATO DIANA atstovais Lenkijoje – to pakako, kad susitartume dėl bendradarbiavimo.
Paprastai, kai kalbame apie dvišalius santykius tarp valstybių, kad būtų galima paleisti dvišalę finansavimo programą, susitarimus tenka derinti metų metus. Ta sparta, kuria vyksta darbai su lenkais, rodo, kad turime panašų mąstymą“, – kalbėjo S.Stankevičiūtė.
Išskirtinumas – sisteminis mąstymas
Tačiau bendradarbiavimas su kaimynais tuo nesibaigia – darbai vyksta dar dviem kryptimis. Tiesa, jos visos susijusios. „Čia ir mūsų išskirtinumas: kai kalbame apie gynybos inovacijas, kalbame apie sisteminį mąstymą, sistemiškai kuriame priemones, kurios papildo viena kitą“, – paaiškino pašnekovė.
Lietuvoje kuriama „Miltech smėlio dėžė“ – inovacijų kūrimo, testavimo, demonstravimo ir perėmimo erdvė. Lenkai savo ruožtu kuria „Defence Living Lab“ – konceptualiai labai panašų sumanymą. Inovacijų agentūra su kolegomis Lenkijoje tariasi, kaip iniciatyvas sujungti ir atskiras „smėlio dėžes“ pakelti į regioninį lygį.
„Galbūt galėtume vystyti bendras veiklas, kurti bendrus projektus, pratybas“, – svarstė Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė.
Ateityje Lietuvos įmonės drauge su Lenkijos įmonėmis galės dalyvauti tokioje „smėlio dėžėje“ ir gauti naudos: lietuviai – gauti prieigą prie Lenkijos infrastruktūros, ir atvirkščiai – lenkai prie lietuviškosios.
„Tai skatins dvišalius santykius ir regioną kels į aukštesnį lygį. Juk mes kartu stipresni nei atskirai“, – kalbėjo S.Stankevičiūtė.
Trečioji sritis, kurioje bendradarbiaujama su Lenkija – bendrų dvišalių gynybos MTEPI (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų) projektų finansavimas. Pagal šį susitarimą valstybės skirs lėšų, kad lietuvių ir lenkų įmonės bendrai gautų finansavimą inovatyviems produktams kurti.
„Jau skatiname įmones užmegzti ryšius, kad atsiradus finansavimui kartu teiktų paraiškas, „smėlio dėžėje“ bendrai testuotųsi ir pasilengvintų produkto kelią pas konkretų pirkėją“, – paaiškino S.Stankevičiūtė.
Inovacijų reikia ir Lietuvai, ir Lenkijai
Paprastai gynybos sektorius turi du klientus: kariuomenę ir didžiąsias technologines įmones, kurioms mažesnės įmonės parduoda savo inovacijas.
Gynybos sektorius ir krašto apsauga – specifinė sritis, įsilieti į kitos valstybės gynybos pramonę nėra paprasta, todėl tarpininkavimas, kurio imasi Inovacijų agentūra, įmonėms gerokai palengvina šį etapą.
S.Stankevičiūtė tikisi, kad šis dvišalis bendradarbiavimas atvers kelius mūsų įmonėms.
„Mes tą darome pirmą kartą, bet viliuosi, kad atsiras lenkų gynybos pramonės įmonių, kurios susidomės mūsų verslais – kaimynai jau žino, kad iš lietuvių gali tikėtis didelio inovacijų potencialo. Lenkams drauge su lietuviais pradėjus kartu kurti produktus, savaime atsivers didesnė rinka.
Su Lenkijos įmonėmis kartu galime imtis eksporto į ten, kur lenkai jau pramynę kelius, kur jie jau žinomi ir laukiami. Taigi, bendradarbiaudami skatiname pasaulinio lygio inovatyvių produktų kūrimą ir jų eksportą. Ir, žinoma, prisidedame prie krašto apsaugos – mūsų kuriamų inovacijų reikia tiek Lenkijai, tiek Lietuvai“, – komentavo Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė.
Turi iš karto galvoti apie eksportą
Inovacijų agentūra užmezgusi ryšius ne tik su Lenkija. Prancūzija, Kanada, Ukraina, Pensilvanijos kariuomenė, Vokietija – su visomis jomis inicijuojamos veiklos. Vis tik Lenkija – prioritetas.
Apskritai Inovacijų agentūros organizuojamų renginių tikslas – tinklaveikos skatinimas ir Lietuvos tarptautiškumo, žinomumo kėlimas, žinių, kurių trūksta mūsų pramonei, suteikimas.
„Šį rudenį mūsų rengta „Miltech akademija“, buvo skirta ne vien pramonei, bet ir kariuomenei. Galbūt ne visi žino, kaip prieiti prie uniformuoto asmens, bet dabar mūsų kariuomenė atvira įmonėms. O kai visą savaitę sėdi kartu, nori nenori ryšiai užsimezga“, – šypsojosi S.Stankevičiūtė.
Per tokius ir panašius renginius ir pati kariuomenė išsigrynina inovacijų iššūkius. Po to su jais supažindama pramonė bei mokslas.
„Turime finansavimo priemonę – gynybos inovacijų čekius, per kuriuos ir finansuojame produktų, kurių reikia Lietuvos kariuomenei, kūrimą. Tačiau visuomet akcentuojame, kad visos įmonės, kurios kuriasi šioje srityje, turi iš karto galvoti apie eksportą“, – kalbėjo pašnekovė.
Inovacijų agentūra tarptautiškumą skatina organizuodama verslo misijas, stendus parodose užsienyje. Planuose – ir solidaus 46 mln. eurų biudžeto STEP programa, kurią vykdys kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Pagal šią priemonę įmonės galės teikti paraiškas ir kurti tuos produktus, kurie svarbūs dar globalesniu – Europos – lygiu. Kalbama apie Europai strategiškai svarbias technologijas gynybos srityje.
„O kitąmet gegužės 7 d. turėsime „Baltic Miltech Summit“. Tokie dideli tarptautiniai renginiai didina Lietuvos ir mūsų įmonių žinomumą. Tai – labai svarbu“, – planus dėstė S.Stankevičiūtė.
Registracija į „Baltic Miltech Summit“ jau prasidėjo: https://balticmiltech.com/
