„Tikiuosi, kad toks įspūdis nesusidarė (kad norima atkurti santykius su Kinija dėl asmeninės naudos verslui – ELTA) ir pati prielaida yra gerokai klaidingesnė nei galėtume pamanyti. Pirmiausia, aš verslo organizavime jau nedalyvauju kurį laiką dėl savaime suprantamų priežasčių, esu nusišalinęs, tylusis arba pasyvusis akcininkas“, – susitikime Seime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija teigė G.Paluckas.
„Jeigu kam nors kils kažkokių abejonių, visada yra įmonės vadovas, kuris pasiruošęs pateikti informaciją kur, kas ir už kiek įsigyja kokius komponentus, jeigu tokie tyrimai bus reikalingi. Kalbant apie technologijų vystymo, ličio chemijos akumuliatorių gamybos didžioji apimtis ir vystymas yra koncentruotas Pietryčių Azijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje. (...) Šiandien alternatyvų nėra, kainodara visiems vienoda, man jokios įtakos niekas nedaro“, – tvirtino jis.
G.Paluckui dalinai priklausančios ličio akumuliatorių priežiūros sistemų gamybos įmonės „Emus“ vadovas Mindaugas Milašauskas Eltai yra tvirtinęs, kad kompanija neturi nei vieno kliento Kinijoje, tačiau mažiau nei 1 proc. žaliavų vis dar perkamos šioje šalyje.
M.Milašausko teigimu, bendrovė absoliučią daugumą savo produkcijai naudojamų komponentų importuoja iš JAV ir Europos Sąjungos (ES) tiekėjų. Klientai iš JAV ir ES taip pat sudaro didžiąją dalį „Emus“ rinkos, teigia bendrovės direktorius, taip pat eksportuojama į Pietų Korėją ir Australiją. Įmonė turi ir vieną nedidelį klientą iš Taivano.
Registrų centro duomenimis, 51 proc. „Emus“ akcijų turi G.Paluckas, kuris 2010–2015 metais šiai įmonei vadovavo. Likusios 49 proc. akcijų priklauso M.Milašauskui.
Politikui taip pat priklauso 49 proc. baterijų sistemų gamybos įmonės „Garnis“ akcijų. Bendrovės atstovas Eltai taip pat teigė, kad „Garnis“ neplanuoja eiti į Kinijos rinką ir šiai šaliai taiko minimalios priklausomybės politiką.
Kita vertus, bendrovė tikina ličio baterijas vis dar perkanti iš Kinijos tikėjų, nes šiuo metu rinkoje nėra alternatyvų.
ELTA primena, kad G.Palucko teigimu, būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G.Paluckas.
Lietuvos pozicijos sankcijų Baltarusijai atžvilgiu nesikeis
Socialdemokratų kandidatas į ministrus pirmininkus G.Paluckas taip pat sako, kad naujoji parlamento dauguma nekeis Lietuvos pozicijos sankcijų Baltarusijai atžvilgiu. Visgi politikas teigė „aptaręs situaciją“ su sankcionuotos „Belaruskalij“ trąšas krovusio „Birių krovinių terminalo“ (BKT) advokatu Viliumi Nikitinu.
„Apie sankcijų tikslingumą arba sankcijų, tiksliau pasakius, efektyvumą diskutuoti, matyt, galime plačiai ir tai darome ir Europos Sąjungoje, tačiau atsisakyti kažkokių sankcijų paketų ar tuo labiau ginčyti jas tikrai naujoji Vyriausybė nesiruošia“, – ketvirtadienį kalbėjo G.Paluckas.
Anot jo, santykių su Rusija ir Baltarusija kontekste naujoji Seimo dauguma sieks išlaikyti ankstesnėje parlamento kadencijoje įtvirtintą konsensusą.
„Geopolitika nėra kažkoks selektyvus dalykas, kad viena ar kita partija galėtų pasirinkti aplinkybes kažkokias ar jas traktuoti labai skirtingai. Šiandien mes turime ir visos Europos Sąjungos politiką Baltarusijos atžvilgiu ir apskritai Rytų kaimynystės politikos atžvilgiu“, – tikino socialdemokratų lyderis.
„Todėl čia kažkokių improvizacijų nei iš manęs individualiai, nei iš socialdemokratų, nei tuo labiau iš Vyriausybės, matyt, neturėtų būti „, – pabrėžė G.Paluckas.
Sankcionuotai Aliaksandro Lukašenkos aplinkos bendrovei „Belaruskalij“ krovus kalio trąšas Klaipėdos „Birių krovinių terminale“, G.Paluckas teigė susitikęs su terminalą kontroliuojančio verslininko Igorio Udovickio įmonėms atstovaujančiu advokatu Viliumi Nikitinu.
„Esu susitikęs su Viliumi Nikitinu. Buvo diskusija apie sankcijų taikymą, bet sankcijų taikymas išlieka arbitraže ir čia jokių pozicija tikrai nesiruošia keisti“, – aiškino G.Paluckas.
Jis teigė susitikimo nedeklaravęs, nes tai buvo ne lobistinio, o bendro pobūdžio diskusija „apie situaciją“.
Politikas taip pat pridūrė manantis, kad Vyriausybės komisijos į grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių įmonių sąrašą įtrauktas „Birių krovinių terminalas“ jame turėtų išlikti.
„Tokio pokalbio (dėl panaikinimo iš sąrašo – Elta tikrai nebuvo ir tame sąraše įmonė tikrai turėtų išlikti“, – nurodė G.Paluckas.
30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“.
ELTA primena, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ praėjusį metų spalį inicijavo arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito draudimo.
Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje. Kaip skelbė portalas TV3, „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė nuo 2022 m. vasario 1 d. per šalį sustabdžius kalio trąšų tranzitą, turėjusį vykti iki praėjusių metų pabaigos. Sutartį su Aliaksandro Lukašenkos aplinka siejama trąšų gamintoja nutraukė „Lietuvos geležinkeliai“.
Kaip Eltai rugsėjį nurodė Susisiekimo ministerija, nuo praėjusių metų spalio „Belaruskalij“ Lietuvai vis dar nepateikė ieškinio, todėl ginčo procesas gali užtrukti. Nors buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.
Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
