Rusų ekonomistas I.Lipsicas su „novayagazeta.ru“ specialiąja korespondente Irina Tumakova kalbėjo apie būsimo rusų gyvenimo scenarijus, neigiamą augimą ir laikiną džiaugsmą.
Rusijos centrinis bankas parengė kelis šalies raidos scenarijus, tarp jų – ir pozityvūs, ir kriziniai. Teigiamas scenarijus numato, kad infliacijos lygis bus 4 proc.
Prieš Centrinio banko prognozę (bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas 2025 m. – 0,5–1,5 proc.) Ekonominės plėtros ministerija paskelbė savąją, nuo kurios profesionaliems ekonomistams šiaušėsi plaukai. „Ji beprotiškai optimistinė: ekonomikos augimo lūkesčiai padidinti per visą prognozės laikotarpį: 2025 m. – 2,5 proc., 2026 m. – 2,6 proc., 2027 m. – 2,8 proc., o infliacijos lygis 2025 m. pabaigoje turėtų būti 4,5 proc.
Taip yra ne todėl, kad Ekonominės plėtros ministerijos žmonės į Rusijos ekonomiką žvelgia daug linksmiau nei Centrinis bankas, o todėl, kad pagal Rusijos įstatymus kitų metų biudžetas sudaromas remiantis Ekonominės plėtros ministerijos, o ne Centrinio banko prognoze.
Todėl, jei Finansų ministerijai reikia padidinti biudžeto išlaidas, ji turi įrodyti, kad turės didelių pajamų. O kad gautų dideles pajamas, reikia didelio ekonomikos augimo.
Valstybės aparate dirbantys žmonės įpratę sakyti ne visą tiesą, o tik tą jos dalį, kuri patiks viršininkui.
Centrinio banko bazinė prognozė panaši į tiesą“, – aiškino I.Lipsicas.
Jo vertinimu, dabar Rusijos ekonomika valgo savo ateitį – išlaidauja daugiau, nei leidžia galimybės.
Anot ekonomisto, valdžia manė, kad galima „žaisti specialiąją operaciją“ didelių pajamų iš naftos sąskaita, ir ėmė nesvarstydama leisti visus sukauptus rezervus bei einamąsias pajamas, kad juntamai padidintų karinę gamybą.
„Tai davė nuostabų efektą: sulaukėme „Rusijos aukso amžiaus“, kurį prisimins dar dvi ateinančios kartos. Jos tai prisimins su ilgesiu, nes pačios gyvens labai blogai, daug blogiau nei dabar, ir be jokios vilties, kad padėtis pagerės.
Kaip ekonomistas suprantu, kad toks „dopinginis“ turto augimas yra katastrofa Rusijos ekonomikai. Tuo pat metu žmonės tai suvokia kaip „aukso laikus“. Ir taip, praėjus dviem kartoms žmonės savo vaikams ir anūkams pasakos: „Štai kai Putinas pradėjo specialiąją operaciją, tada tai mums sekėsi!“, – prognozavo pašnekovas.
Gamyba Rusijoje kiek padidėjo, nes rinkoje nebeliko gamintojų užsieniečių: bendras prekių kiekis nesumažėjo, tik pasikeitė struktūra.
Tačiau, kaip aiškino I.Lipsicas, pasiūlos apimtis nestabili – ji egzistuoja, nes dalį prekių pavyksta importuoti iš Kinijos. „Rusijos gamyba negali gyventi be kiniškų prekių. Tai pramonės vartojimas: žaliavos, komponentai, įranga ir pan. Kai tik kyla problemų su Kinija, paaiškėja, kad rusiška produkcija negali pasiūlyti nieko, kuo pakeisti kiniškąją.
Dabar visa galinga Rusijos pramonė gyvena iš kiniškų prekių. Žmogus to iš karto nepastebi. Atėjus į vaistinę jam atrodo, kad ten – vietinių farmacijos kompanijų vaistai. Bet pažvelkime į pramonės žaliavų balansą ir pamatysime: apie 80–85 proc. rusiškų vaistų gaminami iš importuotų medžiagų“, – akino ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitą svarbų aspektą – įsitvirtinusį atsiskaitymo už prekes iš Kinijos modelį, apie kurį rašė naujienų agentūra „Reuters“. Auksas perkamas, gabenamas į Honkongą, ten parduodamas, o pinigai pervedami į vietinio banko sąskaitą. Tokių dvišalių mokėjimų ėmėsi bankai, kurie nesibaimina antrinių sankcijų, nes jų verslas – ne pasaulinis.
Tačiau tokios organizacijos turi pasenusias IT sistemas, todėl rusams tenka samdyti kurjerius, kurie siunčia pervedimo dokumentus per valstybės sieną į Kiniją, kad gautų fizinį Kinijos bankininkų antspaudą ir parašą.
I.Lipsicas aiškino, kad Rusijoje atsirado dvi „subnacijos“. Pirmoji – tai karo Ukrainoje naudos gavėjai. Jų, įvairiais vertinimais, yra nuo 15 iki 30 mln., įskaitant tuos, kurie dirba ginklų gamyboje ir jų tiekėjus, pavyzdžiui, juodosios metalurgijos ir chemijos pramonėje.
„Jei pažvelgtume į kitus, vaizdas būtų visai kitoks. Matote, Rusijoje yra tokių keistų žmonių, kad nesuprantama, kaip jie dar gyvi: tai civiliai pensininkai. Jų Rusijoje yra daugiau kaip 40 milijonų. Bet kaip jie gyvena?“, – stebėjosi ekonomistas.
Jo kolega Sergejus Aleksašenka paskelbė grafiką, kuriame matyti, kaip Rusijoje keičiasi vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, t. y. kiek „pasislenka“ žmogaus pajamos išėjus į pensiją.
Pasaulyje laikoma, kad pensija turėtų sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. darbo užmokesčio. Rusijoje šis santykis 2020–2021 m. siekė 34–36 proc. lygį. Šiandien jis – apie 23 proc. Tai reiškia, kad išėjus į pensiją jūsų gerovė sumažėja ne 2,5, o 4 kartus.
Importas į Rusiją, I.Lipsico teigimu, mažėja, nes labai sunku atsiskaityti už prekes. Fizinės importo į Rusiją apimtys 2024 m. sumažės 1–3 proc., o tai yra 4 procentiniais punktais blogiau, nei tikėtasi pavasarį.
Dar rugpjūtį Centrinis bankas pareiškė, kad pablogėjimą lemia sankcijų stiprėjimas „mokėjimų ir logistikos srityse“.
„Net jei pačiam produktui sankcijų nėra, sumokėti už jį labai sunku. Pažiūrėkite, kas vyksta automobilių rinkoje. Taksi tapo beprotiškai brangūs – rugsėjį kilometras vidutiniškai kainavo 44,93 rublio (0,48 euro pagal „exchange.lt“ kursą) – beveik 10 proc. brangiau nei metų pradžioje. Palyginti su 2023 m. rugsėju, kelionės pabrango 24 proc.
Priežastis ta, kad dabar taksi parką sudaro kiniški automobiliai. Jie greitai genda, o atsarginių dalių tenka laukti šešis mėnesius. Taigi yra didelių problemų dėl importo, tačiau rusams siaubą kelia tai, kad prezidentas ir vyriausybė nori dar labiau jį sumažinti“, – komentavo ekonomistas.
Gegužę Rusijos vadovas Vladimiras Putinas užsibrėžė tikslą iki 2030 m. importo dalį Rusijos BVP sumažinti iki 17 proc. Esą Rusijos įmonės galės užimti atsilaisvinusias nišas ir uždirbti 3,5 trln. rublių. Tačiau I.Lipsicas abejoja, kad Rusijos gamyba sugebės pakeisti nykstantį importą.
„Vadinasi, bus kaip Sovietų Sąjungoje, kai tekdavo valandų valandas stovėti prie importuotų moteriškų batų arba vaikščioti bjauriais, siūtais buitiniame“, – kalbėjo jis.
Kai kurias su nutrūkusiu importo susijusias problemas pasisekė išspręsti, tačiau kai kurios liko nepajudinamos. Ekonomistas priminė, kad buvęs Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas 2024 m. vasarį su kartėliu minėjo, jog Rusijos įmonės nenori pirkti vietinės įrangos, ir skundėsi personalo trūkumu.
Tačiau yra dalykų, kurie rusams kompensuoja tokius nepatogumus. Dirbantieji su geležinkeliu susijusioje gamykloje pasakoja, kaip padaugėjus užsakymų pradėjo dirbti trimis pamainomis. Dažų gamyklos darbuotojai skundžiasi, kad tenka dirbti šešias dienas per savaitę. Tačiau nors darbo daugiau, atlyginimas geresnis.
Ekonomistas aiškino: „Centrinis bankas turi specialų įmantrų terminą „atvirkštinė industrializacija“.
Tai reiškia, kad Rusija gamins daugiau pasenusių produktų, naudodama pasenusias technologijas, nes negali gauti kitokių.
Senos mašinos, kurios dirbo specialiosios operacijos pradžioje, drožiamos iki galo. Tai reiškia, kad nebėra rezervų gamybai plėsti ir kad ateityje turėsime nelaimingų atsitikimų, nes mašinos negali būti laiku aptarnaujamos ir remontuojamos, jos dirba maksimaliu pajėgumu“.
I.Lipsicas priminė, kad ir Energetikos ministerijos vadovas Sergejus Civiliovas yra teigęs, jog Rusijos energetika nepakankamai finansuojama, o sovietmečiu sukurti rezervai jau išnaudoti. Be to, pasak S.Civiliovo, Rusijoje labai nusidėvi elektros tinklų įrenginiai, todėl avariniai gedimai gana dažni.
Anot pašnekovo, 2022 m. pabaigoje jis kalbėjęs, kad Rusija stovi ant žmogaus sukeltų katastrofų slenksčio. Praėjusią žiemą ne vienas rusas šalo savo namuose, šiemet griuvo užtvankos, trūkinėjo kanalizacijos sistemos.
„Pinigai eina ne ten, kur reikia, o visa šalis dirba iš paskutinių sovietinių rezervinių pajėgumų likučių. Rezervas baigiasi. Kitas dalykas, kuris laukia Rusijos, yra virtinė žmogaus sukeltų nelaimių, o pagrindinė bėda ta, kad nebus kaip jų ištaisyti – nėra nei pinigų, nei žmonių, nei įrangos“, – prognozavo ekonomistas.
Dėl sankcijų pinigai lieka šalyje, tik jie iš karto išleidžiami pulti Ukrainą. Tai, anot I.Lipsico, sukelia gerėjančio gyvenimo įspūdį. „Kaip būna alkoholikui: išgeri ir nuotaika puiki. Tiesa, paskui ateina pagirios, – komentavo I.Lipsicas. -
Jos laukia ir rusų. Nes visos pajamos iš naftos leidžiamos tarsi gyvenant paskutinę dieną, o rezervui nieko neatidedama“.
Kad pavyks vėl sukaupti rezervų, jo manymu, mažai tikėtina. Rusijos gyvenimas visiškai priklauso nuo eksporto pajamų, ypač – nuo naftos kainos. Naftos ir dujų bendrovės anksčiau sukurdavo 67–70 proc. Rusijos BVP. Tai reiškia, kad jei naftos kaina kris, Rusija neturės iš ko apmokėti neatidėliotinų išlaidų, nupirkti maisto ar vaistų.
„Kilus naujai naftos kainų krizei, Rusija turės nebemokėti atlyginimų valstybės tarnautojams bei pensijų.
Pinigai, kurie anksčiau buvo nukreipiami į rezervus, pateko į Rusijos ekonomiką. Be to, į Rusiją grįžo rusų, kurie laikė kapitalą užsienyje, bet ten neįsitvirtino, pinigai. Tačiau tai yra anksčiau uždirbti pinigai, ir jie yra baigtiniai“, – įspėjo I.Lipsicas.
Rusijoje daugėja tiek juridinių, tiek fizinių asmenų bankrotų. Didelių problemų turi visa anglies pramonė, sumažėjo metalurgijos, naftos perdirbimo įmonių pelnas. Mažmenininkai prarado beveik ketvirtadalį savo pelno. O neįtraukus automobilių prekybos įmonių, kuriose fiksuotas pardavimų šuolis, tai mažmeninės prekybos pelnas krito 46,1 proc.
„Įtariu, kad daugelis įmonių jau valgo paskutinius pelno rezervus ir ruošiasi užsidaryti, – spėjo ekonomistas. -
Ateityje laukia ne ką lengvesnis kelias: dėl griežtos Centrinio banko politikos, darbo jėgos trūkumo ir blogėjančių užsienio prekybos sąlygų, įskaitant naujas JAV sankcijas, ekonomika ir toliau lėtės, o pelnas mažės.
Dar vienas klausimas: ką pamatysime kitais metais, kai pradės veikti nauji mokesčiai“.
Jis kalbėjo: „Mums pasakojamos nuostabios istorijos apie Rusijos biudžetą, apie tai, kaip auga su nafta ir dujomis nesusijusios pajamos. Vienas pagrindinių tokių šaltinių – pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kadangi infliacija paspartėjo, gyventojai moka daugiau PVM. Todėl su nafta ir dujomis nesusijusių biudžeto pajamų augimas yra paremtas iš gyventojų atimtomis lėšomis.
Rusijos ekonominės plėtros ministerija rašė, kad Rusijos pažanga bus susijusi su sparčiu darbo našumo didėjimu. Dieviški žodžiai, braukiau jaudulio ašaras. Bet kaip jie tikisi padidinti darbo našumą? Tam reikia geros, modernios, efektyvios įrangos, kuri pakeistų seną, neproduktyvią.
Norint tokią įrangą įsigyti, pirmiausia reikia turėti galimybę tą padaryti. O tada reikia, kad kas nors suprojektuotų ir pastatytų gamyklą“.
Ekonomisto teigimu, Rusija praktiškai sugriovė savo mašinų gamybos pramonę. Daugelį metų Rusijos verslas mieliau pirko kokybiškas vokiškas stakles nei brangiai kainuojančias rusiškas.
I.Lipsicas sunkiai tiki, kad šalis galėtų imti tvariai auginti ekonomiką: prarasta per daug žinių, įgūdžių ir žmonių.
Rusijos gyventojai, ekonomisto teigimu, nesuvokia, kad ekonomika smunka. „Dabar jie apimti euforijos, mano, kad atėjo geresni laikai. Ir jie iš tiesų atėjo, neneigiu, kad Rusijos žmonės pastaruosius dvejus ar trejus metus gyveno labai gerai – atlyginimai augo, buvo galima imti palankias paskolas.
Mes, ekonomistai, manome, kad „laikina džiaugsmo banga“ jau baigiasi ir 2025 m. bus daug mažiau malonūs laikai. Rusijos valdžia tai supranta, todėl padidino mokesčius ir įmonėms, ir gyventojams“.
I.Lipsicas rodo į biudžetą: čia jau pradedamos mažinti išlaidos taikioms sritims, už tai smarkiai išaugo išlaidos krašto apsaugai. Tuo metu visi, kurie Rusijoje užsiėmė mokslu, kultūra ir švietimu, pereis į kraštutinį skurdą. Toliau, matyt, svarstė pašnekovas, prasidės problema su pensijomis.
Tam, kad būtų grįžta į „normalią“ padėtį, kai vėl galima vystyti šalį ir tvariai gerinti žmonių gyvenimą, būtina panaikinti sankcijas Rusijai ir grįžti prie tarptautinio darbo pasidalijimo. Vadinasi, kol nebus išspręsta vadinamosios specialiosios operacijos problema ir jos padariniai, šis kelias užkirstas.
„O Rusija pasmerkta suklupti savo militarizacijos kelyje, kaip suklupo SSRS paskutinį savo gyvavimo dešimtmetį. Tačiau Rusijos padėtis blogesnė: ji prarado tas Europos naftos ir dujų rinkas, kurios padėjo Sovietų Sąjungai, nėra socialistinių šalių, gyventojų skaičius daug mažesnis, jie – vyresnio amžiaus, – vardijo I.Lipsicas. -
Būna situacijų, kai šalis pati save įstumia į tokią bėdą, kad visos išeities galimybės blogos.
Geriausias variantas iš blogiausiųjų – sunkiausia išeitis: sustabdyti specialiąją operaciją. Pamažu atšaukti sankcijas. Tai suteiks mums galimybę bent po kartos grįžti į normalų gyvenimą, pradėti vėl įsitraukti į pasaulio ekonomiką, pakelti ekonomiką.
Tačiau Rusija bandys laikytis blogiausio varianto: nei karo, nei taikos. Rusija išleis daug pinigų ginkluotei Karinis-pramoninis kompleksas vis dar gerai dirbs, o civilinė ekonomika jai atiduos savo pelną“.
