Pateikus pasiūlymus LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius tikisi, kad Vyriausybės programa atlieps Lietuvos pramonės ir visos ekonomikos stabilumo bei augimo tikslus.
„Dėl globalių iššūkių ir nuolatinės konkurencijos tarptautinėje rinkoje, ypač svarbu užtikrinti prognozuojamą verslo aplinką, skatinti inovacijas bei kurti prielaidas tvarioms investicijoms. LPK nuosekliai dirba tam, kad stiprintų dialogą tarp verslo ir valdžios institucijų. Esame pasirengę bendradarbiauti ir suteikti ekspertines įžvalgas, siekiant padėti formuoti šiuolaikišką, inovacijomis ir efektyviu resursų panaudojimu grįstą ekonomikos politiką“, – pažymėjo LPK prezidentas.
Kaip rašoma LPK siūlymuose, dažni mokestinės sistemos pakeitimai sukelia neapibrėžtumą verslui, nes įmonėms tampa sunku tiksliai planuoti finansinius išteklius ir investicijas ateičiai. Todėl prašoma 2024–2026 m. periodu nevykdyti mokestinių pakeitimų, o po šio laikotarpio siūlymus teikti kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijų augimui vertinimu.
Taip pat prašoma iki 2026 m. supaprastinti mokestines paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas, bei joms užtikrinti papildomas paramos priemones. Be to, anot LPK, reikėtų įtvirtinti 0 proc. tarifą reinvestuojamam pelnui, siekiant skatinti įmonių technologinę pažangą ir konkurencingumą.
„Lietuvos verslo aplinka, palyginti su aplinkinėmis valstybėmis (Estija, Latvija, Lenkija), yra nedraugiška ir nekonkurencinga, mokestinė aplinka nemotyvuoja įmonių plėstis, investuoti į naujas darbo vietas, technologijas ir padalinius“, – aiškinama LPK pasiūlymų dokumente.
Pramoninkai taip pat iškelia problemą, kad Lietuvos gynybos pramonei trūksta vieningo nacionalinio susitarimo tarp pagrindinių grupių, šis sektorius nekonkurencingas, susiduria su finansavimo kliūtimis. Todėl siūloma kurti nacionalinį gynybos susitarimą, įtraukiant valstybės institucijas, verslo, mokslo bendruomenės, sukurti finansavimo paketą palengvinanti gynybos bendrovių finansavimą.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje matoma nepakankama prieiga prie kapitalo. Todėl Seimui siūloma iki 2026 m. prioretizuoti naujų paskolų verslui teikiančių finansų institucijų pritraukimą, besiplečiančių verslų finansavimo priemones bei iki 2030 m. aktyvinti rizikos kapitalo fondų formavimąsi ir investavimą Lietuvoje.
Prašoma normalizuoti ir atkurti ekonominius santykius su Kinija
Tarp LPK pastebimų problemų – apribotos Lietuvos verslo eksporto į Kiniją galimybės. Iš Seimo prašoma normalizuoti santykius su Kinija ir atkurti Lietuvai ekonominius ryšius, tuo pat metu pripažįstant Pekino bendradarbiavimą su Rusija ir bandant šalį atgrasyti nuo tokios pagalbos Maskvai.
„2020 m. Lietuva į Kiniją eksportavo lietuviškos kilmės prekių už 244 mln. eurų, Kinija buvo 22-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 1,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. 2022 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją sudarė tik 45 mln. eurų“, – aiškinama kreipimesi.
Pramoninkai taip pat pastebi, kad Lietuvoje susiduriama su nekonkurencingomis energijos išteklių kainos, jo dažnai svyruoja tiek vartotojams, tiek pramonei. Todėl, pasak LPK, reiktų imtis elektros energijos perdavimo ir skirstymo tarifų optimizavimo, modernizuoti tinklus ir skatinti elektros kaupimą.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad tokiuose sektoriuose, kaip miškininkystė ar žemės ūkis trūksta ilgalaikių strategijų, atsižvelgiančių į strateginius tikslus. Siūloma parengti tokias strategijas, kurios, pavyzdžiui, išspręstų konfliktą tarp aplinkosauginių ir apsirūpinimo maistu tikslų.
Iš viso LPK pateikė 68 pasiūlymus švietimo, demografijos ir migracijos, mokestinės aplinkos, verslo aplinkos, aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos, energetikos ir klimato kaitos, perdirbamosios maisto ir pašarų pramonės bei žemės ūkio (agromaisto) politikos, gynybos pramonės, inovacijų ir MTEP, regioninės politikos, transporto, infrastruktūros ir logistikos, užsienio ekonominės politikos ir kt. srityse.
Kaip pažymima kreipimesi, šių pasiūlymų įgyvendinimas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo: padėtų sukurti verslui palankią ir stabilią aplinką, įgalinti veikti institucijas, siekti išlaikyti ir pritraukti talentus, o taip pat sukurti inovacijoms, verslo plėtrai, technologiniam atsinaujinimui bei naujų darbo vietų kūrimui palankią ekosistemą.
