Jungtinių Valstijų viešosios skolos santykis jau dabar artimas 100 proc. bendrojo vidaus produkto, o išlaidų deficitas siekia beveik septynis procentus, Frankfurte vykusioje bankininkystės konferencijoje sakė Luisas de Guindosas.
„Išrinktasis prezidentas pažadėjo sumažinti mokesčius ir galbūt nemažinti viešųjų išlaidų“, – sakė L. de Guindosas.
„Dėl tokio jo plano deficitas gali toliau augti ir „paskatinti susirūpinimą rinkose“, – teigė L. de Guindosas.
Nuo tada, kai šio mėnesio pradžioje laimėjo prezidento rinkimus, D. Trumpas dar nepaskelbė savo kandidato į iždo sekretoriaus postą.
Užtai išrinktasis prezidentas pasiūlė turtingiausiam planetos žmogui Elonui Muskui ir Vivekui Ramaswamy vadovauti naujai suformuotam vyriausybės efektyvumo departamentui.
Būsimoji administracija paprašė dueto sumažinti biurokratines kliūtis ir „švaistūniškas išlaidas“.
E. Muskas pažadėjo federalinį biudžetą sumažinti 2 trln. dolerių (1,9 trln. eurų). Neskaitant D. Trumpo išlaidų planų, išrinktojo prezidento pažadas didinti muitus sukėlė susirūpinimą Europoje, kur pareigūnai nuogąstauja, kad didesni importo tarifai gali sulėtinti prekybą ir pakenkti ekonomikai.
„Augimo perspektyvas temdo netikrumas dėl ekonominės politikos ir geopolitinio horizonto tiek euro zonoje, tiek visame pasaulyje“, – sakė L. de Guindosas.
Jis pažymėjo, kad „prekybos įtampa gali dar labiau padidėti“, o tai reikštų pavojų ekonominei veiklai.
Jis pridūrė, kad šios aplinkybės dar labiau pagilina „struktūrines žemo produktyvumo ir silpno euro zonos augimo potencialo problemas“. Infliacijai euro zonoje sumažėjus ir priartėjus prie ECB nustatyto dviejų procentų tikslo, centrinis bankas pradėjo mažinti palūkanų normas.
Paskutiniame posėdyje politikos formuotojai apsisprendė jas sumažinti ketvirčiu procentinio punkto, taigi banko indėlių bazinė palūkanų norma dabar siekia 3,25 proc.
Nors infliacija ir sulėtėjo, „ekonominis aktyvumas buvo silpnesnis, nei tikėtasi“, pažymėjo L. de Guindosas.
Palyginus su tuo, kas buvo prieš metus, „makrolygio rizikų pusiausvyra pasikeitė: nuo susirūpinimo dėl aukštos infliacijos pereita prie nuogąstavimų dėl ekonomikos augimo“, sakė jis.
Silpnos augimo perspektyvos sustiprintų argumentus, kodėl ECB turėtų toliau mažinti palūkanų normas.
Kitą palūkanų normų nustatymo posėdį bankas planuoja sušaukti gruodžio 12 d.
