Anot jo, ilgesnį terminą nulėmė poreikis laukti, kol bus pakeista sklypo paskirtis.
„Statybos gal neužges, bet tik sustos. Nusikels kokiems 2–3 metams, ką mes planavome iki 2028 m. pabaigti. Tai tikiuosi, kad iki 2032 m., kas yra galutinis terminas tam projektui, mums pavyks užbaigti, nebent kils dar kažkokių kliūčių“, – pirmadienį, po susitikimo su institucijomis teigė A. Paukštys.
„Nusikelia, nes lauksime, kol sklypo keitimas įvyks. Mes pateiksime tą prašymą, jis keliaus į Seimą. O jau naujas Seimas spręs ar pratęsti terminą projekto įgyvendinimui. Nes pagal stambaus projekto įstatymus, turime tik į priekį 5 metus“, – aiškina jis.
Nors penktadienį „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis paaiškino, kad siekdama užbaigti projektą greičiau „Teltonika“ pasirinko pati statyti įrenginius, bendrovės vadovas teigė, kad planai pasikeitė.
Anot A. Paukščio, toks sprendimas buvo „įlindimas į ne tą daržą“, tad laidus ateityje ties „Litgrid“.
„Su elektra, matote, mes neturime jokių sutarčių. Mes, pagal „fast track“ principą ėmėmės projektuoti tą liniją. Kaip supratau iš kelių tarnybos, jie nemato čia kliūčių ir mato tą variantą. Jie turi sklypus, kur turi susitarti, ką padaryti, tai sakė, kad patys ir padarys, nestabdys projekto“, – aiškino jis.
„Jis nustebo, kad aš pasakiau, jog jis darys projektą, ves kabelius ir statys skirstyklą, o ne aš. Bet sakė, persižiūrės terminus ir iki 2027 m. sugebės pastatyti. Aš tikrai nedalyvausiu tame žaidime, nes aš esu silpnoji pusė ir žinant situaciją visi rangovai pakels kainą trigubai“, – paklaustas apie pokalbį su R. Masiuliu, aiškino A. Paukštys.
Jis pabrėžė, kad atsiradus elektrai ir pakeitus sklypo paskirtį „Teltonika“ vėl galėtų imtis puslaidininkių gamyklos projektavimo.
„Aš pasitikiu valdžia, bet tikrinu. Aš dabar neprojektuoju naujų pastatų. Aš palauksiu, kol bus elektra, bus paskirties keitimai. Ir kai matysiu, kad turiu galimybę tuos dalykus daryti, tą darysiu“, – tvirtino „Teltonika“ vadovas. A. Paukštys taip pat aiškino, kad šiuo metu elektros tiekimas statomam 4 gamyklų kompleksui siekia tik 7 MW.
Dėl elektros trūkumo, pridūrė jis, prireikė „užmušti“ ir tyrimų centro projektą.
„Tai joms nėra elektros, mes turime 7 MW. Mes gauname 2,2 MW, bet „Research and Development“ centrui turėjome dar 4,4 MW rezervuoto. Ir kai ILTE („Investicijos Lietuvos ekonomikai“, buv. „Invega“) paskyrė 150 mln. eurų kreditą, mes norėjome statyti tą centrą. Ten 200 mln. eurų investiciją. Bet kadangi pamatėme, kad neturime elektros, tai užmušėme projektą“, – komentavo jis.
„Mano tiesioginiai nuostoliai, tai 3 mln. eurų ir du statybos leidimai išmesti į šiukšlyną dėl to, kad nebestatau to centro“, – paminėjo jis.
Kelio projektavimo klausimas „Teltonikos“ projektui yra išspręstas
Su Vyriausybės atstovais ir „Teltonikos“ grupės įkūrėju Arvydu Paukščiu Taivano puslaidininkių gamyklos projekto vystymą pirmadienį aptaręs valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas sako, kad iš įmonės pusės puslaidininkių projekto klausimas „yra išspręstas“.
„Teltonikos“ klausimas „Via Lietuva“ fone yra visiškai nereikšmingas ir jau išspręstas. Ką sakiau penktadienį – mes atėjome jau su sprendimais ir šiandien neišeiname su namų darbais. Mes atėjome su dviem sprendimais, pasikalbėjome su pačia įmone ir priėmėme sprendimą pakeisti teisės aktus – būtent tame, kad tokie tinklai galėtų eiti kelio juostoje“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė M. Švaikauskas.
Anot jo, praėjusį penktadienį teisės aktų pakeitimo sąlygos aptartos su Susisiekimo ministerija, o paskutinis žingsnis priklauso nuo ministerijų – aplinkos ir susisiekimo ministrų parašų ant įstatymų pakeitimų.
„Mūsų kompetencijos klausimas bus uždarytas“, – pabrėžė M. Švaikauskas. Pasak „Via Lietuva“ vadovo, iki šiol dėl teisės aktų keitimų nesutarta, nes tik pirmadienį susitikime „Teltonika“ įgarsino norą komunikacijas tiesti kelio zonoje.
„Buvo du siūlymai įmonei iš mūsų pateikti – ar teisti tinklus kelio zonoje, ar tiesti tinklus kelio apsaugos zonoje. Įmonė pageidavo vis dėlto neperprojektuoti ir palikti tinklus ten, kur jie yra – kelio zonoje, todėl pasirinkome sprendimą keisti teisės aktus“, – sakė M. Švaikauskas.
Pasak jo, „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta į projekto derinimą ir yra atsakinga tik už 1,5 kilometrų kelio zonos pakeitimus.
„Mano atsakomybės zona yra vienas kilometras šitų tiltų, ne šeši, ne dar, kaip buvo įvardinta, yra vienas kilometras, kurį „Teltonika“ suprojektavo kelio zonoje. (...) Todėl mes tą klausimą paėmėme ir išsprendėme. (...) Visi kiti tinklai priklauso turbūt savivaldybei“, – nurodė jis.
Kelia klausimus dėl finansavimo
Pasak M. Švaikausko, valstybė turi nustatyti aiškias valstybės ir įmonių atsakomybių ribas dėl energetinių tinklų projektų finansavimo.
„Mes esame atsakingi už Lietuvos kelius, jų vystymą ir priežiūrą. Mūsų pokyčių plane mes ir patys pasakėme idėją atverti visus kelius infrastruktūrai, tačiau turime nustatyti aiškias metodikas ir atsakomybes, kad valstybė neturėtų po to susimokėti už tinklų iškėlimą, neturėtų susimokėti už jų priežiūrą, kas iki šiol buvo“, – pabrėžė „Via Lietuva vadovas“.
Anot jo, komunikacijų infrastruktūrą iš komercinių lėšų finansuoti turėtų pačios energetikos įmonės.
„Valstybė iš Kelių fondo neturėtų mokėti ir paskui gerinti energetinės infrastruktūros. (...) Tai yra jų tinklai kelio sklype, tuo labiau, kai dabar mes neturime lėšų kelių remontui, neturėtume mokėti dar ir už energetinius projektus“, – pridūrė M. Švaikauskas.
„Litgrid“ iš „Teltonikos“ perims elektros kabelių tiesimo projektą
Kabelių, reikalingų „Teltonikai“ aprūpinti elektra, tiesimą perims Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, teigia bendrovės vadovas Rokas Masiulis.
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad grafikas dėl elektros linijos nutiesimo bus pateiktas jau trečiadienį.
„Mes šiandien sutarėme, kad „Litgrid“ perims iš „Teltonikos“ kabelių tiesimo projektą. Tas pakeitimas yra. Mes perimsime ir pastatysime. Tai vienas iš didžiausių, pirmiausių prioritetų.
„Teltonika“ yra didelis klientas ir vartotojas“, – pirmadienį, po susitikimo tarp institucijų ir „Teltonikos“ atstovų teigė R. Masiulis. „Litgrid“ įsipareigoja perimti projektą. Iki trečiadienio pateiks grafiką, kaip ta linija gali būti nutiesta ir susiderins su įmone“, – teigė D. Kreivys.
„Litgrid“ vadovas priminė, kad anksčiau „Teltonika“, norėdama pagreitinti procesą, buvo prisiėmusi nutiesti elektros kabelius pati, o tada operatorė šią infrastruktūrą turėjo išpirkti.
Anot jo, po šio sprendimo bendrovei taip pat buvo padėta organizuojant kabelių tiekimą ir ruošiant jų įrengimo planą.
„Tikrai padėjome su projektu. Mes dėl „Teltonikos“ kalbėjomės su kabelių tiekėjais dėl to, kada galėtų būti pateikti. Gavome patvirtinome, kad galėjo per pusę metų, kas buvo labai greitai. Mes daug bendradarbiavimo“, – tikino jis.
Taip pat R. Masiulis neigė, kad iš „Litgrid“ atstovų „Via Lietuva“ ar „Teltonika“ galėjo išgirsti, jog elektros užtikrinimas Arvydo Paukščio gamykloms nėra operatoriui svarbus.
„Aš norėčiau sužinoti, kas pasakė, kad turime svarbesnių projektų. Norėčiau su tuo žmogumi pasikalbėti. (...) Jei A. Paukštys sako, kad buvo toks atvejis, norėtųsi, jog būtų ir pasakiusiojo vardas ir pavardė paminėti“, – aiškino R. Masiulis.
D. Kreivys: dėl problemos į mane nesikreipta
D. Kreivys taip pat teigė, kad „Teltonikos“ atveju energetikai padarė viską, ką ir turėjo.
Anot jo, „Litgrid“ nuolatos dirbo su bendrove, o jokių indikacijų dėl problemų Energetikos ministerija negavo. „Litgrid“ dirbo su įmone nuolat ir nebuvo jokių indikacijų. Į mane kreiptasi nebuvo“, – teigė D. Kreivys.
„Iš energetikų pusės esame padarę tai, ką turėjome padaryti“, – tvirtino jis.
Paklaustas dėl A. Paukščio teiginio, kad po prezidento rinkimų pasikeitė komunikacija tarp ministerijų ir „Teltonikos“, ministras tvirtino – su bendrovės vadovu anksčiau nebendravo.
Po A. Paukščio išreikšto nepasitenkinimo kitoms įmonėms viešojoje erdvėje pradėjus skųstis stringančiais investiciniais projektais, D. Kreivys tvirtina – bandoma padėti ir kitoms bendrovėms, kurios susiduria su sunkumais.
„Projektas labai svarbus valstybei, natūralu, tai projektas sprendžiasi premjerės lygiu. Asmeniškai, jei gaunu ar kreipimąsi ar panašiai iš bendrovių, tai bandau spręsti problemas ar tai nukreipiu, kam aktualiau“, – žurnalistų paklaustas, ar „Teltonikos“ susitikimas su premjere ir ministrais neparodo, kad užstrigę projektai gali išjudėti tik turint strateginę svarbą, tikino D. Kairys.
Pranešė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės technologijų parko statybas
„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje.
Verslininkas nurodė, kad šalyje trūksta projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių, bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
Savo ruožtu ministerijų vadovai tikino apie „Teltonikos“ projektui kilusias problemas sužinoję tik iš paties A. Paukščio įrašų socialiniame tinkle „LinkedIn“.
Į žinią apie stabdomą projektą netruko sureaguoti ir politikai.
Nueinančios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pranešė, jog pirmadienį susitiks su „Teltonikos“, atsakingų ministerijų ir kitų įmonių vadovais ir spręs, kaip užtikrinti sklandų projekto statybų tęstinumą.
Projekto „gelbėjimo“ žada imtis ir būsimoji Vyriausybė – apie būtinybę užtikrinti technologijų parko statybas prakalbo ir kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas, ir potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Savo ruožtu Prezidentūra pabrėžė – susiklosčiusi situacija išryškino „nedovanotinas institucijų ir valstybės įmonių tarpusavio bendradarbiavimo spragas“.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovai teigia, kad renkama informaciją, siekiant nustatyti dėl „Teltonikos“ investicijų sustabdymo atsakingas institucijas ar bendroves.
Į situaciją sureagavus ne tik aukščiausiems šalies politikams, bet ir kitų verslų atstovams, A. Paukštys „nelaidoja vilties“ ir mano, kad bent dalį projektų dar pavyks išgelbėti.
