Priimti tokį sprendimą labiausiai paskatino drastiškai išaugusios spaudos platinimo kainos. Taip pat prisidėjo ir besikeičiantys skaitytojų įpročiai bei žiniasklaidos rinkos pokyčiai.
Vis dėlto ketvirtąjį šių metų ketvirtį jau galima pasakyti, kad šis sprendimas buvo teisingas, nes jau dabar pastebimas padidėjęs vidutinis laikraščio „Lietuvos rytas“ tiražas ir išaugusi skaitytojų auditorija.
Tad didžiausio šalies laikraščio titulas stabiliai ir neabejotinai priklauso „Lietuvos rytui“.
Padidėjo vidutinis tiražas
2023 metų pirmojo pusmečio duomenimis, vidutinis „Lietuvos ryto“ tiražas siekė 20 009 egzempliorius, užtat vertinant tą patį laikotarpį 2024 metais, vidutinis „Lietuvos ryto“ tiražas pakilo iki 28 964 egz. (pateikiami Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos duomenys).
Didžiausias „Lietuvos ryto“ tiražas visada būdavo savaitgaliais, kai laikraštis išeidavo su žurnaliniais priedais „TV antena“, „Gyvenimo būdas“, o vėliau – su šiuos du leidinius sujungusiu „Savaitgaliu“.
Ilgainiui didėjant gyvenimo tempui mažėjo skaitytojų, prenumeruojančių visos savaitės leidinius, daugelis rinkosi tiktai savaitgalio numerį.
Todėl buvo priimtas logiškas sprendimas ir toliau pasiūlyti skaitytojams tai, ką jie labiausiai mėgsta, o kartu ir sumažinti išaugusias platinimo sąnaudas.
Padidėjo auditorija
Laikais, kai spaudos leidinių auditorijos mažėja, savaitraščiu tapęs laikraštis „Lietuvos rytas“ paaugino savųjų skaitytojų vidutinę auditoriją net 70 proc.
Bendrovės „Kantar“ spaudos auditorijos tyrimų 2024 metų rezultatai rodo, kad šiemet vidutiniškai vieną „Lietuvos ryto“ laikraštį perskaito net 314 360 skaitytojų, nors pernai auditorija siekė 177 970. Tokiems rezultatams taip pat įtakos turėjo tai, kad dienraštis tapo savaitraščiu.
Tačiau ir kiti bendrovės „Lietuvos rytas“ leidžiami leidiniai gerokai paaugino savo vidutinę skaitytojų auditoriją.
Antai jau 27-uosius metus skaičiuojančio žurnalo „Stilius“ vidutinė skaitytojų auditorija paaugo 9 proc., o tai reiškia, kad vidutiniškai vieną žurnalo numerį perskaito 124 400 žmonių.
Laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalinis priedas „Savaitgalis“, atsiradęs sujungus skaitytojų pamėgtus leidinius „Gyvenimo būdas“ ir „TV antena“, palyginti su pernai, paaugino auditoriją 20 proc. ir šiuo metu ji sudaro apie 70 tūkst. skaitytojų.
Lygiuojasi su internetu
Bendra „Lietuvos ryto“ skaitytojų auditorija, 2024 m. „Kantar“ spaudos auditorijos tyrimų duomenimis, siekia 497 710.
Šie duomenys parodo skaičių žmonių, skaičiusių arba varčiusių bent vieną leidinio numerį per tam tikrą periodą.
Turint galvoje, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena vos 2,893 mln. žmonių, „Lietuvos ryto“ populiarumas tikrai didelis ir visai nedaug mažesnis nei didžiųjų šalies naujienų portalų.
Pavyzdžiui, didžiausią interneto vartotojų auditoriją turintis naujienų portalas delfi.lt pagal vidutinį dienos realių vartotojų skaičių, tyrimų bendrovės „Gemius“ duomenimis, rugsėjo mėnesį kasdien sulaukė vidutiniškai 493 tūkstančių Lietuvos interneto vartotojų.
„Akivaizdu, kad spauda tikrai nėra mirusi, o internetas nesusirenka visos auditorijos, – kalbėjo bendrovės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas. – Keičiantis laikmečiui spauda taip pat pasikeitė.
Naujienų pranešėjos vaidmenį užleidusi internetinei žiniasklaidai ji tapo labiau analizuojanti, pateikianti gilesnių įžvalgų, žurnalistinių tyrimų.
Tokiam turiniui sukurti reikia daugiau laiko, pastangų, patyrusių žurnalistų, įdomesnių pašnekovų, įdomių istorijų.
Būtent turinio kokybe spauda labiausiai ir konkuruoja su interneto žiniasklaida, kurioje netgi straipsnio antraštė nebūtinai atspindi jos turinį, o tik laimi papildomą paspaudimą.“
Spauda – ne tik vyresniems
Jeigu spaudos neskaitau aš, vadinasi, neskaito niekas.
Tokiais klaidingais, vien savo patirtimi besiremiančiais įsitikinimais dažnai vadovaujasi žmonės, neįsigilinę į statistiką.
Tačiau rinkodaros bendruomenei nederėtų nurašyti spaudos kaip neveiksmingo medijų kanalo.
Laikraštį „Lietuvos rytas“ skaito 48,6 proc. vyrų ir 51,4 proc. moterų. Iš jų daugiau kaip 60 proc. skaitytojų yra darbingo amžiaus – 24–65 m., o pensinio amžiaus skaitytojų – 30,8 proc. („Kantar“ 2024 m. skaitytojų auditorijos tyrimas).
Spaudoje iš esmės nėra reklaminio triukšmo. O skaitant kokybiškus straipsnius žvilgsnis pastebi ir šalia esantį reklamos maketą.
Be to, straipsnius spaudoje žmonės skaito atidžiau. Juk jeigu išleidžiame pinigus tam, kad paskaitytume, tikrai verčiame puslapius neskubėdami, mėgaudamiesi.
Internete straipsnis lengvai nugrimzta ir paskęsta informacijos jūroje, o spaudoje net ir reklamos straipsnius apie verslo įmonių pasiekimus, naujus produktus ar paslaugas skaitome taip pat atidžiai kaip ir redakcijos rengtą turinį.
Tiesiog jie nepaskęsta, jų neįmanoma nepastebėti, nes leidiniai dažniausiai perverčiami nuo pradžios iki galo.
