Kaunas dar 2019 metais paskelbė kampaniją, skirtą paskatinti kažkada iš savo miesto išvykusius kauniečius grįžti namo. Vilniuje tada pasirodė reklamos, kuriose kauniečiams buvo užduodamas klausimas „Gal jau laikas namo?“.
Ar tokios akcijos gali būti veiksmingos? Apie tai savo nuomonę pasakė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas politologas Ainius Lašas.
Kasdien iš sostinės į darbą Kaune traukiniu atvykstantis ir dviračiu nuo geležinkelio stoties iki miesto centro atriedantis A.Lašas atskleidė, ar pats ketina grįžti į gimtąjį Kauną.
– Kaip vertinate akcijas, kuriomis kauniečiai raginami iš Vilniaus grįžti į Kauną? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Lašo.
– Vilnius, kaip sostinė, neišvengiamai yra didesnis traukos centras, tad pritraukti žmones į Kauną yra rimtas iššūkis. Aš manau, kad norint pajuokauti tokia kampanija yra puiki, bet realiai ji neveiksminga. Taip, ji tarsi atkreipia žmonių dėmesį į Kauną, į tai, kad mieste įvyko ir vyksta permainos, bet pati kampanija nieko nepaskatins imtis esminių žingsnių, nes tai yra rimtas gyvenimo pokytis.
Tai stipriau galėtų veikti emigravusius žmones, kurie būdami užsienyje ten nepritampa, ilgisi savo šalies, jaudinasi dėl vaikų ateities ir jų lietuviškumo, dėl senstančių tėvų.
Šie dalykai nėra tokie aštrūs, kai kalbame apie Kauną ir Vilnių, kuriuos šiais laikais skiria kiek daugiau nei valanda kelio.
– Ar jums neatrodo, kad tokia akcija primena amžiną kauniečių norą vilniečiams parodyti, kad yra ne prastesni, ir toks konkurencijos būdas jau atgyvenęs?
– Sutinku, kad egzistuoja paliegusi tokios nevisavertiškumo komplekso konkurencijos versija, kuri sako, kad Kaunas vis dėlto ne degalinė tarp Vilniaus ir jūros, kad esame verti daugiau.
Bet man atrodo, kad ši liga praėjo Kaunui dalyvaujant Europos kultūros sostinės tapsmo procese. Kaunas išaugo iš tos stadijos, kai nežinojo, kas yra, gėdijosi savęs, paskui aptriušusį miestą ir jo įvaizdį vilkosi Vytauto Šustausko – ubagų karaliaus – laikų šleifas, kai miestas nežinojo, kur eina.
Aš jaučiuosi esantis dviejų miestų pilietis. Matau, kad net Vilniuje diskusija, kas – sostinė ar Kaunas geresni, yra pasibaigusi, nes Vilnius ir Kaunas visai kitokie miestai. Žmonių mentalitete Kaunas atrado savo nišą ir jam nereikia būti kažkuo kitu, geresniu už Vilnių, nes jis tiesiog yra kitoks ir savo išskirtinumu gali pasinaudoti.
– Tad kokių išskirtinumų turi Kaunas ir ką reikėtų reklamuoti?
– Žmonės visų pirma iš vieno miesto į kitą juda dėl darbų, pajamų, būsto, gerų mokyklų ir vaikams sukurtos laisvalaikio infrastruktūros. Priimant sprendimą, kur gyventi, svarbus visas paketas. Man atrodo, kad tokį paketą Kaunas turi.
Kaunas įdomus architektūrine prasme, nes turime tarpukario sostinės modernizmo architektūrą, Kauno fortų gynybinę sistemą. Tai stereotipas, bet tai Kaunui yra pliusas.
Mane džiugina, kad Kaunas yra ir sporto miestas. Turime ne tik geriausią stadioną, bet ir baseinus, kitą gerą visai šeimai tinkamą sportui ir aktyviam laisvalaikiui skirtą infrastruktūrą. Iš Lietuvos didmiesčių ji yra kone geriausia.
Kaunas yra patogus logistikos centras. Iš jo patogu pasiekti kitas užsienio šalis ar pajūrį.
Kaunas turi tokių verslų, kokių nėra Vilniuje, pavyzdžiui, Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurią plėtoja ir toliau. Miesto gyvybiškumas priklauso nuo ekonomikos, iš to surenkami mokesčiai kultūrai, gaunamos pajamos miesto infrastruktūrai tvarkyti. Ekonominės ašies sustiprinimas yra esminis elementas.
Žmonėms svarbu, kokią pridėtinę vertę, įsikūrus viename ar kitame mieste, jie gaus. Kaunas turi tam tikras pridėtines vertes – pigesnis nekilnojamasis turtas, mažiau automobilių spūsčių, yra verslų, kurių nėra Vilniuje.
Svarbu ir universitetai, bet, mano požiūriu, Kaunas šioje srityje nusileidžia Vilniui, nes neturi didelio universiteto, kuris galėtų būti atsvara Vilniaus universitetui.
Kaune mes išsiskaidome ir kaip atskiri vienetai nesame toks traukos centras. Tai universitetų vadovų minusas, kad jie nesugeba susitarti. Aliname vienas kitą, užuot kūrę pridėtinę vertę Kaunui kartu ir tapę stipriu traukos centru. Studentai yra ateities darbuotojai, todėl jų pritraukimas tampa gyvybiškai svarbus.
Sudėjus visa tai ir toliau vystant šias kombinacijas Kaunas ir pakilo. Žmonės mėgsta sakyti, kad tai padarė meras Visvaldas Matijošaitis. Nesakau, kad ši valdžia nieko nepadarė, daug miestui naudingų darbų. Bet jei žiūrėsime labai atidžiai, ekonominis Kauno pakilimas sutapo su faktiniu LEZ startu, nuo to užsisuko ratas.
Grįžtant prie pridėtinės vertės paketo, Kaunas turi ką pasiūlyti ir Vilniui nenusileidžia, sąlygos gyventi abiejuose miestuose panašios.
– Kas, jūsų nuomone, Kauną padarytų dar patrauklesnį ateityje ir kas tam trukdo?
– Tai nėra sprendžiama tik Kauno pajėgomis, miestas gali neturėti tiek išteklių dideliam investiciniam proveržiui. Tam reikia bendradarbiauti su Vyriausybe. Reikia strategijos, kuri leistų jau esamą bazę auginti ir plėsti.
Manau, kad strategiją galėtų padėti kurti ir universitetai, bet miesto atstovai nebando bendradarbiauti.
Kritikuotina, kad Kaunas dar iki šiol turi šeiminio verslo šleifą. Atsikratyti to būtų svarbu. Miesto merui ir jo šeimos nariams, kurie yra valdžioje, būtų etiška atsitraukti nuo verslų.
To atsikratyti nėra lengva, tai ne vienos kampanijos projektas, tai pamatinis požiūrio klausimas, bet susidaro įspūdis, kad kauniečiams tai tinka. Kol kas jie balsuoja už merą ir Kaunas neblogai laikosi, vystosi, džiugu, bet nesiformuoja atviresnio, dinamiškesnio miesto įvaizdis.
– O kas jus paskatintų grįžti į gimtąjį Kauną?
– Jaučiuosi taip, lyg iš dalies Kaune ir gyvenu. Kas dar labiau išjudintų, nežinau, nes šeima jau įsišaknijusi Vilniuje, turiu būstą, ten vaikai mokosi. Gal taip nutiktų, jei tapčiau Kauno meru? Tai, žinoma, juokas, nors kelios partijos klausė, ar norėčiau. Sakiau, kad nenoriu.
