„Nasdaq“ indeksas mažiau nei per savaitę pakilo 1,1 tūkst. punkto ir viršijo 21 tūkst. punktų ribą. „S & P 500“ indekso vertė pirmą kartą perkopė per 6 tūkst. punktų. Pasistiebė net sunkumų kamuojamos Vokietijos DAX biržos indeksas. Pakilo tiek dolerio, tiek didžiausią dalį virtualių valiutų rinkoje užimančio bitkoino kursai.
Akivaizdu, kad investuotojai teigiamai įvertino rinkimų JAV baigtį ir tikisi tolesnio ekonomikos augimo.
Net ir E.Muskas, į D.Trumpo kampaniją investavęs daugiau nei 100 mln. dolerių, iškart pajuto naudą – jo kontroliuojamos kompanijos „Tesla“ vertė per kelias dienas išaugo milijardais dolerių, atitinkamai padidėjo ir verslininko turimo akcijų paketo kaina.
Kokie ekonominiai D.Trumpo pažadai? Sumažinti mokesčius verslui, apkarpyti sveikatos apsaugai skirtas išlaidas, skatinti naftos išgavimą JAV. Visa tai skirta amerikiečiams.
Kita vertus, išrinktasis prezidentas užsimojęs smarkiai padidinti Amerikos ekonominės izoliacijos lygį. Kiniškiems automobiliams, jei reikės, bus įvestas nors ir 1000 proc. muitas, kad tik nė vienas nebūtų parduotas JAV.
Didinti muitus ketinama ir europinėms mašinoms, o jeigu pasiseks, bus nustatytas naujas bendras 20 proc. muito tarifas visoms importuojamoms prekėms.
Tai pajustų ir Lietuvos gamintojai, eksportuojantys į JAV maždaug 6 proc. visos į užsienį išgabenamos produkcijos. Tačiau kur kas labiau skaudėtų Vakarų Europos pramonei, ypač Vokietijos, kurią, be ekonominės recesijos, dabar purto ir politinė krizė.
Apskritai ES laukia itin sudėtingas laikotarpis. Vos pasibaigus rinkimams JAV buvęs Europos centrinio banko (ECB) vadovas ir Italijos premjeras M.Draghi Europos Vadovų Tarybai pareiškė, kad jo komandos anksčiau parengtos ir pristatytos rekomendacijos, kaip reikia gaivinti žemyno konkurencingumą, turi būti įgyvendintos nedelsiant.
Remiantis šiomis rekomendacijomis, be kitų priemonių, ES turi kasmet papildomai investuoti mažiausiai po 800 mlrd. eurų, kad prisivytų JAV ir išliktų konkurencinga. Juolab kad Amerika Europos ir kitų draugiškų valstybių gamintojus vilioja įvairiausiais lengvatų paketais ir net subsidijomis.
Beje, lietuviai dalį verslo jau irgi iškelia už Atlanto. Antai koncernas SBA pateikė JAV patentų ir prekių ženklų biurui registruoti keturis prekės ženklus, kuriuos ateityje rengiasi naudoti čia lietuvių statoma baldų gamykla. Planuojama, kad ji iškils Šiaurės arba Pietų Karolinoje.
Kaip matyti, Europos padėtis atrodo nepavydėtina.
Bet, anot kai kurių ekspertų, Lietuva šiuo atveju gali ir išlošti.
Antai „Citadele“ banko ekonomistas A.Izgorodinas svarstė, kad, nepaisant bet kokių importo tarifų, Vokietijos gamintojai nenorės palikti turtingos ir milžiniškos JAV vartojimo rinkos. Tačiau tam tektų iš naujo derėtis su tiekėjais, o čia yra daug galimybių mūsų šaliai.
„Vokietijos gamintojai dalį kontraktinės gamybos gali perkelti iš brangesnių Skandinavijos ir Beniliukso valstybių į pigesnes Rytų Europos šalis.
Beje, Lietuvos pramonė jau ir dabar sėkmingai pasinaudojo Vokietijos problemomis ir spėjo perimti dalį gamybos užsakymų iš brangesnių valstybių“, – aiškino A.Izgorodinas.
Gali atsiverti ir kitokių galimybių. Pavyzdžiui, vis mažėjančios bazinės palūkanos.
Po D.Trumpo išrinkimo prezidentu neaiškumas dėl ateities dar labiau sustiprėjo, o, kaip teigė SEB ekonomistas T.Povilauskas, vien jo įtaką ekonomikai centrinių bankų vadovai jau turės įvertinti.
Štai Švedijos centrinis bankas bazinę palūkanų normą praėjusią savaitę nukirpo nuo 3,25 iki 2,75 proc. Beveik neabejojama, kad ją mažins ir ECB. Lietuviams tai reikštų dar daugiau laisvų pinigų kišenėje, nes mūsų šalis yra viena ES lyderių pagal kreditų su kintamosiomis palūkanomis dalį bendroje paskolų struktūroje.
Dar vienas privalumas yra tai, kad po rinkimų JAV stabiliai krinta naftos kaina.
D.Trumpas yra užkietėjęs naftos verslo šalininkas ir ragina kuo daugiau jos išgauti savo šalyje, o tai yra ženklas visam pasauliui, kad juodojo aukso tikrai nestigs.
Jei Vašingtonas dar susiderės su Naftą eksportuojančių šalių karteliu OPEC dėl gavybos didinimo arba bent nemažinimo, tuomet kainos gali smukti dar labiau. Tai yra itin blogas ženklas Rusijai, tačiau labai geras Lietuvai, kuri užima trečiąją vietą visoje ES pagal išlaidų degalams įtaką infliacijai.
Tad kol kas Lietuvos ekonomikos perspektyvos, nepaisant gausybės nežinomųjų, atrodo gana šviesios. Kurį laiką kritęs, pamažu jau atsigauna eksportas, į kai kurias šalis jis išaugo ir dešimtadaliu.
Ne veltui „Swedbank“ prognozuoja, kad šių metų bendrasis vidaus produktas bus 2,4 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet augs trimis procentais. Tai gana įspūdinga, nes Estijos ir Latvijos ūkiams prognozuojamas susitraukimas.
Naujosios JAV administracijos sprendimai, suprantama, turės įtakos mūsų šalies verslui, tačiau labiausiai jo padėtis priklausys nuo to, kas bus priimta naujos kadencijos Seime.
Kaip rodo estų pavyzdys, didinami mokesčiai toli gražu nepagerina situacijos, todėl į kaimynų patirtį tiesiog būtina atsižvelgti.
