„Ar tikrai ekonomikos augimas garantuoja harmoningą socialinę raidą? Visi nuolatos girdime, kad mes turtėjame, bet ar toks turtėjimas atneša pozityvius pokyčius? Pasirodo, kad neatneša“, – penktadienį Europos parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje kalbėjo B. Gruževskis.
Profesorius citavo Pasaulio Banko duomenis, kad 2020–2021 metais kolektyvinis pasaulio milijardierių turtas išaugo daugiau nei 40 proc., apie 4 trilijonus dolerių. Tuo tarpu nuo 2020 m. turtingiausiam 1 proc. gyventojų atitenka beveik du trečdaliai viso naujai sukurto turto.
„Tokios nelygybės kaip yra šiandien nebuvo per visą pasaulio istoriją. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – ELTA) padarė tyrimą 2007 metais ir paskaičiavo, kad nelygybė 2025 metais bus aukštesnė nei XVIII amžiaus viduryje. O mes iš socialinių mokslų suprantame, kad potencialus skirtumas griauna sistemą“, – pažymėjo jis.
Pasak B. Gruževskio, Amsterdame vykęs smurto išpuolis prieš futbolo sirgalius iš Izraelio yra nelygybės sukeltų neramumų pavyzdys. Jis prognozuoja, kad susipriešinimas tik augs, jei nebus atsigręžta į socialinę politiką.
„Skirtingų socialinių grupių susipriešinimas šalių viduje, dabar puikus yra pavyzdys, labai liūdnas – Amsterdamo fenomenas. Tai yra tik pradžia, tai yra išraiška vieno iš įtampų laukų, bet jų yra bent 35, kalbant apie Europos erdvę“, – aiškino jis.
Socialinės politikos tikslai turi būti integruoti į valstybės valdymo mechanizmus
Akademikas siūlo pirmiausia diferencijuoti mokesčių sistemą pagal socialinius principus. Jo teigimu, mokesčių sistemos pertvarkos turi būti suderintos su socialiai orientuotais darbdaviais, išklausant jų pozicijas.
„Pirmiausia turi būti pagal socialinius ir ekologinius principus diferencijuojama mokesčių sistema. Būtinai tai turi būti daroma kartu su interesų grupėmis ir darbdaviais – neprimetant jiems, su tais, kurie patys rūpinasi“, – tvirtino jis.
„Darbdaviai yra skirtingi, todėl mums reikia atskirti tuos, kurie yra socialiai orientuoti. Nesvarbu kokios jų pajamos ir pelnai, žiūrėkime kokie yra atlyginimai, kaip elgiamasi su mokesčių sistema, koks yra socialinis aktyvumas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbas turi prasidėti darbdavio būstinėje, iš ten reikia imti patirtį“, – pažymėjo B. Gruževskis.
Pasak jo, be socialinės politikos neveiks nei sveikatos, nei finansų ar gynybos politika, kadangi, pasak jo, svarbiausia ne pinigai ar įsigyta įranga, bet žmonių pasitenkinimas ir sistema.
„Tuo labiau gynyba – svarbiausia yra ne ginklai, o svarbiausia rankos, kuriuos tuos ginklus valdys. Čia yra mūsų atrama, čia mūsų ateitis, o kaip formuojasi tos stiprios rankos? Žmogaus santykis su valstybe formuojasi per pasitenkinimą, todėl pirmiausia turime galvoti apie tai“, – teigė B. Gruževskis.
Praėjusią savaitę nutarus dėl trijų partijų – socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos – koalicinės sutarties, aiškėja, kokių ekonominių pokyčių gali laukti šalies gyventojai per ateinančius ketverius metus. Tarp esminių sprendimų įvardijamas didžiausių pajamų apmokęstinimas progresiniais tarifais nepriklausomai nuo jų rūšies, antros pensijų pakopos pertvarkymas, didinant kaupiančiojo teisę disponuoti sukauptomis lėšomis bei įtraukiant darbdavius, tačiau tam tikrais klausimais, kaip dėl „Igničio“ delistingavimo, būsimi valdantieji bendro sutarimo neturi.
Nors koalicinėje sutartyje numatomi pokyčiai dėl didžiausių pajamų apmokestinimo progresiniais tarifais, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad yra pasiektas susitarimas metus laiko nedaryti jokių pakeitimų mokesčių sistemoje.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas, potencialiu ekonomikos ir inovacijų ministru įvardijamas Lukas Savickas pabrėžia matantis papildomų lėšų poreikį viešojo sektoriaus paslaugoms ir todėl, anot jo, reikia kalbėti apie progresinį apmokestinimą atsižvelgiant į pajamas.
