„Teltonikos atvejis rodo sisteminius iššūkius, tačiau tai – tik viena istorija. Kiekvieną dieną dešimtys, jei ne šimtai verslų Lietuvoje susiduria su biurokratinėmis kliūtimis. Šie projektai nepasiekia viešumo, jų problemos lieka neišspręstos, o šalis praranda galimybes augti“, – pranešime teigia V.Sabaliauskas.
Pasak asociacijos vadovo, su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuvos gynybos pramonė. Jis siūlo peržiūrėti esamus reikalavimus ginklų gamybai, kurie šiandien kelia bene daugiausiai problemų dėl pramonės plėtros.
„Kol reikalavimai lieka neatnaujinti, investicijos stringa, o Lietuvos pramonė praranda galimybę tapti svarbia šalies saugumo grandinės dalimi“, – pažymi V.Sabaliauskas.
Asociacijos direktorius pabrėžia, kad norint išspręsti šiuos klausimus, būtina strateginė lyderystė ir stipresnis valdžios dialogas su verslu. „Turime ne tik reaguoti į viešus skandalus, bet iš esmės keisti požiūrį į verslą, kuris gali tapti šalies saugumo ir ekonomikos garantu“, – aiškino jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A.Paukštys penktadienį, lapkričio 15 d., pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.
„Stabdomos „Teltonika THTH“ aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.
Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto ir nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamyklų.
Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.
Anot „Teltonikos“ vadovo, Energijos skirstymo operatoriaus prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.
Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
