„Apie su keliais ir kabeliais susijusią problemą sužinojome tik šiandien. Problema aiški, kaip ir jos sprendimo būdas. Po pasitarimo su „Via Lietuva“ jau sutarėme, kaip tai bus padaryta artimiausiu metu.
Taigi klausimas, kiek tai susiję su susisiekimo sritimi, išspręstas“, – feisbuke rašė M.Skuodis.
„Kol kas kalbama apie ministrų lygio dokumentus ir klausimus įspręsti per kelias savaites“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad „dokumentai jau ant stalo“.
„Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pritarė ministrui – apie problemą sužinojo iš spaudos. Jis taip pat pabrėžė, kad „Teltonika“ nesikreipė dėl norimo vykdyti netipinio projekto, todėl siekiant tiesti laidus kelių apsaugos zonoje buvo taikomi standartiniai apribojimai.
„Apie šį projektą ir technines kliūtis sužinojau iš spaudos. Tačiau tą pačią sekundę sureagavome dėl to, kokios kliūtys yra. Tai ne pirmas strateginis projektas, kuriam reikia sprendimų. Jeigu tai biurokratinė dalis, tai galima rasti išeičių“, – tvirtino M.Švaikauskas.
„Šiuo atveju apie kelių apsaugos zoną nekalbėta. Buvo kalbama apie suprojektavimą kelių zonoje ir prašyta leidimo. Specialistai ir atsako – kelių zonoje šiuo metu techninis reglamentas neleidžia kloti, reikia ieškoti išeičių. Ir tada projektuotojai turėjo sugrįžti konsultacijoms, bet tas nebuvo padaryta“, – aiškino M.Švaikauskas.
Jis pabrėžė, kad keičiant kelių techninį reglamentą bus sukurta galimybė vykdant tokius projektus tiesti laidus išilgai kelių.
„Kelias yra magistralinis, yra apsaugos zona. Ji yra didelė, galimybių tikrai yra. Jeigu nėra galimybių kloti per gyventojų sklypus, grįžkime ir ieškokime, ką galima padaryti norint kloti kelio zonoje. Jei yra apribojimas kelio zonoje, ieškome sprendimo keisti techninį reglamentą, jei tai valstybinės reikšmės projektas“, – komentavo jis.
Paklaustas, kaip A.Paukščio paminėtas „VIA Lietuva“ konfliktas su „Litgrid“ paveikia situaciją, M.Švaikauskas tvirtino – jokio konflikto nevyksta.
„Projekto derinimo stadijoje „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta“, – pabrėžė jis.
Pasiruošę tiekti elektrą, kai bus likusi infrastruktūra
Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis paaiškino, kad siekdama užbaigti projektą greičiau „Teltonika“ pasirinko pati statyti įrenginius ir juos perduoti bendrovei. Jis tvirtino, kad sausio mėn. buvo prašyta 58 MW tiekimo „Teltonikai“, tai bus įmanoma padaryti atsiradus infrastruktūrai.
„Kas liečia elektrą, aš turėjau labai aiškias instrukcijas iš savo ministro (D. Kreivio – ELTA) duoti visas reikalingas galias „Teltonika“. Šių metų sausio mėn. buvo prašyta 58 MW, buvo išduotos to tiekimo sąlygos. Mes pasiruošę elektrą tiekti, kai „Teltonika“ pastatys likusią infrastruktūrą“, – aiškino R.Masiulis.
Jis paminėjo, kad pasirinkdama „fast track“ infrastruktūros variantą „Teltonika“ sutaupė bent metus laiko, kadangi statydama infrastruktūrą „Litgrid“ turi rengti viešuosius pirkimus, kas gali užtrukti daugiau nei metus.
„Įvertinus tai, kad mes kaip valstybinė įmonė turime vykdyti viešuosius pirkimus, tai „Teltonika“ pasirinko „Fast track“ variantą“, – paminėjo jis.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ vadovas Renaldas Radvila teigė, kad visi veiksmai derinti su klientu.
„Viso projekto metu visi veiksmai buvo derinami su klientu. Ir net nepabaigus, nesuderinus projekto, buvo lygiagrečiai užsakomi transformatoriai. Šiandien projektas jau suderintas, nors dar statybos leidimų dokumentų dar nėra“, – komentavo R.Radvila.
„Su klientu daromi periodiniai susitikimai ir veiksmai daromi lygiagrečiai“, – tikino jis.
„Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A.Paukštys penktadienį, lapkričio 15 d., pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.
„Stabdomos „Teltonika THTH“ aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.
Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto ir nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamyklų.
Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A.Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.
Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.
Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
