Tuo tarpu ministerija teigia, kad prašymo „Teltonika“ nepateikė. Pasak A.Paukščio, tai nėra tiesa.
„Jūs juokaujat? Kas čia yra per absurdas? Aš neturiu komentarų, jau mes visus metus kaip derinome ir su savivaldybe derinome, ir savivaldybė pateikė jiems sąlygas, pagal ką turi būti keičiamas bendras planas. Kiek žinau, tai buvo premjerės įsakymas, kad tas bendras planas būtų pagreitinta tvarka keičiama ir jie dabar pirmą kartą išgirdo?“ – penktadienį, lapkričio 15 d., žurnalistams kalbėjo A.Paukštys.
„Teltonika“ vadovas kaltina šalies biurokratinį aparatą nesugebant laiku padėti spręsti projektui iškilusių iššūkių, kurių didžiausias buvo elektros tiekimo užtikrinimas. A.Paukštys mini, kad problemą buvo galima nesunkiai išspręsti, jei būtų išduotas leidimas tiesti kabelį kelio apsaugos zonoje.
„Paskutinė vinis į tą karstą buvo „Via Lietuva“ kelių tarnyba, kuri uždraudė tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje ir pasiūlė mums tartis su privačiais sklypų savininkais. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip 7 km trasoje tarp Rudaminos ir Liepkalnio galima susitarti su privačių sklypų savininkais“, – savo sprendimą aiškino jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A.Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, EIM stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.
„Stabdomos „Teltonika THTH“ aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis.
Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto ir nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamyklų.
Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A.Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.
Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.
Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.
Sulaukė pasiūlymų projektą vystyti JAV, Italijoje, kitose šalyse
Verslininkas atskleidė, kad „Teltonikos“ projektas nebūtinai turi būti įgyvendintas Lietuvoje. Jis teigia sulaukęs kvietimų statyti gamyklą JAV, Italijoje ir kitose šalyse.
„Kvietė investuoti 2 milijardus JAV ir tuomet 1 milijardą suteiktų kaip dotaciją. Sakiau, kad šiandien dar neturiu milijardo ir jie sakė, kad gali paskolinti, bet aš atsakiau, kad labai Lietuvą myliu ir dar norėjau čia padaryti. Iki vakar“, – teigė jis.
Visgi A.Paukštys sako esantis patenkintas greita valdžios reakcija. Jis tikina, kad jau kalbėjosi telefonu su premjere Ingrida Šimonyte ir yra suplanavęs susitikimus su „Via Lietuva“ ir „Litgrid“ atstovais.
„Išgirdome, kad pasistengs padėti, kad jie dar gali bent tą elektros klausimą išspręsti. Pirmadienį pažadėta susitikti su „Litgrid“ ir „Via Lietuva“ atstovais ir ieškoti sprendimo kaip būtų galima tą elektrą atvesti“, – sakė jis.
A. Armonaitė: „Sirgom už bendrą reikalą“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jai žinia apie stabdomas „Teltonikos“ investicijas buvo „nemaloni staigmena“, o į procesus ministerija nežiūrėjo biurokratiškai. Vis tik ji tikina, kad Lietuva dar gali rasti sprendimus šioje situacijoje.
„Arvydui Paukščiui ir grupės „Teltonika“ komandai mano kabineto ir ministerijos durys visada buvo ir yra atviros. Sprendėme problemas, matydami, kai kas nejuda, priisimdavome atsakomybę, kartais už procesus, kurie nuo mūsų ir nepriklausė. Gavom technologiją iš Taivano. Sirgom už bendrą reikalą ir niekada nežiūrėjom biurokratiškai“, – savo feisbuko paskyroje teigė A.Armonaitė.
„Dėl to šio ryto žinia man yra nemaloni staigmena. Taip, biurokratija Lietuvoje gyva, taip, dabar kiekviena institucija stumsis nuo savęs, kad tik ji neliktų „kraštinė“ ir vienintelė kalta“, – tvirtino ji.
A.Armonaitė pažymėjo, kad geras bei Lietuvai reikalingas projektas „nežus biurokratijoje ir kaltų paieškoje“.
„Realybė yra tokia, kad kai vieni traukia investicijas, kiti suranda 1000 argumentų ir kelių, kodėl jos negali vykti. Aš tikiu, kad jeigu „Teltonika“ norės, Lietuva gali rasti sprendimus. Ir geras reikalingas Lietuvai projektas nežus biurokratijoje ir kaltų paieškoje“, – pabrėžė politikė.
