„Teltonika THTH“ aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijas 55 ha teritorijoje buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m. Atidėjus darbus, A.Paukščio teigimu, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų „su vidutiniais 10 000 Eur/mėn. atlyginimais“, „kasmet nebus sukurti keli milijardai Eur Lietuvos BVP“, „nebus sukurta nauja puslaidininkių lustų pramonė Lietuvoje“, „valstybės biudžetas kasmet negaus apie 500 mln. Eur mokesčių“.
Be to, teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamyklos.
A.Paukštys įvardijo tris priežastis, kodėl tenka stabdyti projektą.
„Neįveikiama kliūtis – Lietuvoje nėra 63 MW elektros. Kuomet prieš dvejus metus pasirašiau 3 stambaus investicijų projekto sutartis su EIMIN, man žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Energetikos ministras žadėjo, kad elektros tikrai bus. Kai kreipiausi į „Litgrid“ – atsakė, kad turi svarbesnių projektų nei šis ir pasiūlė pačiam susiprojektuoti ir įsirengti savo lėšomis Kuprioniškių elektros skirstyklą ir 110 kV 7 km ilgio kabelius „Fast track“ principu“, – rašė verslininkas.
Tada, anot jo, rankų dar nenuleido. Pasamdė projektuotojus, per metus paruošė projektą ir rugpjūtį turėjo gauti statybos leidimą.
Derinimai užtruko, kol galiausiai, jo teigimu, valstybinių kelių tarnyba „VIA Lietuva“ užblokavo projektą pareikšdama, kad jie nuolat konfliktuoja su „Litgird“, todėl neleis elektros laidų kloti kelių apsaugos zonoje, bei pasiūlė projektuoti iš naujo per privačių savininkų sklypus.
„Tada prašiau ESO įrengti elektrinę gaminti elektrą iš gamtinių dujų vietoje. Bet nuo 2026 m. atsiranda aplinkosauginiai reikalavimai, kurie blokuoja ir tokią galimybę. Turėti elektrą iki 2027 m. nebeliko vilties“, – tęsė A.Paukštys.
Antroji priežastis: EIMIN pagal stambių investicijų sutartį suteikė teisę išsinuomoti kelis valstybinės žemės sklypus 4 puslaidininkių lustų gamykloms ir projektavimo centrui statyti. Projektus privaloma įgyvendinti per 5 metus.
„Tačiau žemės paskirties keitimas į pramonės paskirtį jau trunka 2 metus ir truks gal dar metus Vilniaus miesto savivaldybėje. Mes negalime net pradėti pastatų projektavimo, nes neaišku, nei koks aukštingumas, nei užstatymo techninės sąlygos. Prašėme EIMIN pratęsti sutartį, nes nerealu per likusius dvejus metus pastatyti tokias gamyklas. Gavome atsakymą – NE“, – rašė įmonių grupės įkūrėjas.
Galiausiai trečioji priežastis, dėl kurios ryžtasi stabdyti projektą: „Per 2 metus jau investavome virš 300 mln. be jokios valstybės paramos, skirtingai nei gauna ateinantys užsienio investuotojai. Šiuo metu statome 4 naujas gamyklas, kurios vasarą bus baigtos, tačiau turime tik 7,2 MW iš reikalingų 22 MW. Kažkurias gamyklas reiks laikyti užkaltais langais, nekurti ten darbo vietų, grąžinti kreditus, nors veikla jose nevyks. Aš nepabūgau karo grėsmės, atsisakiau investuoti kitose šalyse. Dabar supratau, kaip brangiai suklydau.
Niekada nerėmiau jokios politinės partijos, galbūt todėl mūsų investicijoms Lietuvoje uždegtas „raudonas“ šviesoforas. Atsiprašau visų 3000 „Teltonikos“ darbuotojų, kad sužlugo svajonė pastatyti gražiausią Europoje aukštųjų technologijų parką. Gal pavyks kitur“, – rašė verslininkas.
Tikina, kad elektros tiekimas užtikrintas
Pasirodžius A.Paukščio įrašui, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ išplatino pranešimą, kuriame tvirtino, „kad nėra kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje.
Dėl elektros įrenginių prijungimo „Litgrid“ specialistai aktyviai bendradarbiauja su „Teltonikos“ atstovais jau apie metus, nuolatos konsultuoja dėl elektros įrenginių prijungimo, projekto įgyvendinimo.
Bendrovei 2024 metų sausį išduotos techninės sąlygos prijungti 58 MW galios įrenginių – tiek, kiek buvo prašyta.
Elektros įrenginių prijungimo projektas šiuo metu yra parengtas ir suderintas su visomis institucijomis, išskyrus „Via Lietuva“. „Litgrid“ vertinimu, gavus „Via Lietuva“ suderinimą, projekto įgyvendinimą visiškai realu užbaigti iki 2027 metų“.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas išplatino pranešimą, kuriame rašė esąs tikras, kad galima rasti visus sprendimus ir projektą sėkmingai baigti.
„Iš šios dienos pranešimo suprantu, kad pagrindinės problemos yra dėl elektros galios ir įvadų. Iš miesto reikalų patirties suprantu, kad susikalbėti ir susitarti su energetikais dažnai gali būti keblu. Nors tiesioginės įtakos valstybinėms energetikos įmonėms neturiu, tačiau jau pasiūliau savo pagalbą „Teltonikos“ komandai ieškant teisinių ir techninių sprendimų.
Taip pat pranešime paminėtos žemės sklypų paskirties keitimo procedūros. Čia reikėtų patikslinti, kad procedūras vykdo ne Vilniaus miesto savivaldybė, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nuo šių metų vasario mėnesio, pagal Vyriausybės priimtą nutarimą pakeisti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius“, – teigė V.Benkunskas.
Liberalų sąjūdžio vadovė, buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen naujieną iš „Teltonikos“ įvardino kaip „didelį smūgį investiciniam klimatui“. Ji kelia klausimą, kaip Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos nesuvaldė projekto bei ragino rasti išeitį iš susidariusios situacijos.
„Stringančių „Teltonikos“ investicijų istorija yra labai bloga naujiena ir didelis smūgis visam investiciniam klimatui. Sunkiai suprantama, kodėl tiek komunikavę apie investicijų poreikį, Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos nesuvaldė tokio reikšmingo projekto. Vis tik kalbame apie milijardines investicijas“, – savo feisbuko paskyroje teigė V.Čmilytė-Nielsen.
„Privalu rasti išeitį, kad procesai nebestrigtų, nes jeigu pasitrauks toks projektas iš Lietuvos, tai pamatys visi potencialūs investuotojai. Negalime sau to leisti, tiesą sakant, niekada negalėjome sau leisti tokios prabangios biurokratijos“, – akcentavo ji.
Žada daryti viską, kad išgelbėtų
Potencialus ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas mano, kad nauja Vyriausybė bandys išgelbėti šį projektą.
„Ką prašė investicinio projekto vadovas, tai atrodo elementarūs klausimai ir tiek laiko tęsti biurokratines klajones atrodo nepateisinama. Esu tikras, kad asmenys, kurie bus paskirti ekonomikos ir inovacijų ar energetikos ministrais, matys tai kaip prioritetinį klausimą ir stengsis visais būdais projektą gelbėti“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė L.Savickas.
„Svarbu, kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje“, – pabrėžė jis.
L.Savickas įvardijo, kad jau kalbėjo telefonu su A.Paukščiu ir numato tolimesnius susitikimus ateityje.
L.Savickas tvirtino, kad jei nueinanti Vyriausybė nusprendė, jog tokio dydžio projektai yra prioritetiniai, „Teltonikos“ atžvilgiu reikėjo geresnės politinės valdybos. Pasak jo, buvo galima sumažinti perteklinių kliūčių kiekį.
„Reikia kalbėti apie politinę vadybą. Jeigu tai iškeliama kaip prioritetas, kad tokios svarbos investiciniai projektai būtų įgyvendinami Lietuvoje, svarbu užtikrinti, kad būtų paskiriamas atsakingas asmuo, jog tokie projektai spręstų iššūkius, kur tik įmanoma, per vieno langelio principą. Tokiu būdu tai būtų konkretūs sprendimai, kurie leistų užtikrinti, kad projektai nesusiduria su perteklinėmis kliūtimis“, – komentavo jis.
Anot politiko, dar anksti vertinti ar ši situacija gali atsiliepti Lietuvos ir jos bendrovių santykiams su Taivanu.
