Šios trys šalys mano, kad iš „visuotinio solidarumo mokesčių“, taikomų taršiausioms pramonės šakoms, būtų galima surinkti šimtus milijardų dolerių ir taip padėti besivystančioms šalims.
Barbadoso ministrė pirmininkė Mia Mottley, įtakinga kovos su klimato kaita šalininkė, JT COP29 klimato kaitos derybose Azerbaidžane teigė, kad atėjo laikas „apsvarstyti mokesčius“.
„Iš jūrų transporto, oro linijų ir iškastinio kuro galime patogiai susirinkti maždaug 350 mlrd. dolerių per metus, ir tai gerokai papildytų viešąsias lėšas“, – tvirtino ji.
„Dideli ekonomikos segmentai teršia planetą, tačiau menkai teprisideda prie viešųjų finansų, plėtros ir klimato kaitos mažinimo“, – teigiama Baku paskelbtoje darbo grupės ataskaitoje.
Darbo grupės ekspertai pasiūlė įvesti mokesčius privačių reaktyvinių lėktuvų degalams, dažnai skraidantiems asmenims, pertekliniam iškastinio kuro pelnui, laivybai, akcijoms, obligacijoms ir išvestinėms finansinėms priemonėms.
Taip pat siūloma apmokestinti kriptovaliutas, plastiką ir turtingiausius planetos asmenis; pastarąją idėją G20 pirmininkavimo metu siūlė ir Brazilija.
Ekspertų vertinimu, iš kriptovaliutų apmokestinimo būtų galima gauti 5,2 mlrd. dolerių, turint omenyje „didelį energijos poreikį kasant kriptovaliutas“. Toks žingsnis, pasak jų, taip pat sumažintų emisijas.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kriptovaliutų transakcijų apmokestinimas galėtų atnešti „dešimtis milijardų per metus“.
Apie tai, kad plastiko pramonei taip pat gali tekti iškratyti kišenes, kalbama pačiu laiku: vėliau šį mėnesį Busane (Pietų Korėja) vyks JT derybos dėl pirmosios pasaulyje sutarties, reglamentuojančios plastiko taršą.
„Šis mokestis numatomas kaip finansavimo šaltinis, kuriuo būtų remiama besivystančių šalių kova su plastiko tarša“, – teigė ekspertai. Iš plastiko mokesčių tikimasi surinkti nuo 25 iki 35 mlrd. dolerių per metus.
Be Prancūzijos, Kenijos ir Barbadoso, į 17 narių koaliciją, subūrusią šią darbo grupę, įeina ES ir Afrikos Sąjunga. Brazilija leido suprasti, kad ji taip pat prisijungs.
