Žygimantas Mauricas įspėja – Lietuvai tai būtų rizikingas kelias

2024 m. lapkričio 13 d. 07:34
Jeigu Europa ir Lietuva nepradės sparčiau investuoti į žaliųjų technologijų vystymą, greitai galime tapti muziejumi: žaliųjų technologijų sektoriuje vienareikšmiai lyderiauja Kinija, o beveik ketvirtadalis Kinijos prekių eksporto yra aukštųjų technologijų eksportas.
Daugiau nuotraukų (9)
Ši optimistiškai nenuteikianti įžvalga nuskambėjo „Vilnius GreenTech“ forume vykusioje diskusijoje apie tai, kaip globali žalioji ekonomikos transformacija keičia pasaulį, ir kaip keistis turėtų suskubti Lietuva.
Tiek Lietuvoje, tiek JAV, tiek ES po JAV įvykusių prezidento rinkimų, ES tvirtinant naują Komisiją, o Lietuvai ruošiantis formuoti naują Vyriausybę prasideda naujas etapas.
Kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis, kad žaliosios ekonomikos transformacijoje judėtume į priekį kuo greičiau?
Pasak „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno, Lietuvoje – žvėriškas akceleracijos greitis žaliosios energetikos link.
„Tai mažina kainas, didina BVP, „gamina“ mokesčius. Tačiau tai gali sustoti apie 2026 metus. Turi būti didžiulė koncentracija į eksporto koridorius, kad „Harmony link“ projektas įvyktų laiku, kad „LitPol Link“ vyktų komercija“, – vardijo D.Maikštėnas.
Kad būtų nutiesta elektros jungtis į Vokietiją, reikia panašiai penkerių metų. Tačiau jau pats projekto buvimas, organizacijos sukūrimas, anot D.Maikštėno, siunčia signalus investuotojams.
„Turime orientuotis į elektros eksporto koridorius ir kuo greičiau susitarti su Latvija, galbūt Estija, dėl eksporto koridoriaus į Vokietiją atvėrimo – tuomet visiems investuotojams pakaktų signalų investuoti į mūsų regioną, kuriame gaminti žaliąją energiją patogiau nei Vokietijoje. Kad būtų pritrauktos investicijos, labai svarbu konkurencingos energijos kainos“, – komentavo D.Maikštėnas.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad, skirtingai nei turtingesnėse Skandinavijos šalyse, kurios turi daugiau laisvės įvairiems eksperimentams ir rizikai žaliųjų technologijų srityje, Lietuvoje to nėra.
„Lietuvai tai būtų rizikingas kelias, juo labiau, kad jau yra žemai kabančių vaisių, kuriuos galima nuraškyti ir padaryti tą čia ir dabar.
Pavyzdys – kaip mums pavyko performuoti savo šilumos ūkį pereinant nuo dujų prie biokuro. Dabar panašią situaciją matome ir energetikos sektoriuje. Turime sukurti infrastruktūrą, kuri sudėliotų teisingas paskatas investicijoms judėti tinkama kryptimi“, – sakė jis.
Be to, labai svarbu – nesiblaškyti. Pavyzdžiui, daug kalbama apie vandenilį, tačiau, Ž.Maurico nuomone, klausimas, ar tai – Lietuvos sritis, ar čia iš karto būtume lyderiai.
Ž.Mauricas pabrėžė, kad šiandien reikia daryti tai, ką galime padaryti: „Investuokime į saulę, vėją, išlyginkime kainas valstybės viduje, tapkime eksportuojančia valstybe. Norint tapti lyderiais elektros generacijoje, reikia akcentuoti, ką privalome padaryti, o valstybė šiuo atveju yra teisėjas: kokias taisykles sukurs, toks bus ir žaidimas“.
Ekonomisto nuomone, tik įgyvendinus šiuos tikslus vertėtų žiūrėti, koks gali būti kitas žingsnis.
Prioritetai naujai Vyriausybei
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, Lietuvai svarbu sukurti elektros energijos perviršį, nes elektros kainos šiandien pramonei nėra palankios – šia prasme jos daug patrauklesnės kaimyninėse šalyse.
„Be paskatų ir subsidijų, kaip ir daugelis šalių, nebūtume tiek nuveikę, – sakė jis. – Kažin ar be subsidijų turėtumėme 100 tūkst. privačių gaminančių vartotojų. Paskatos turi būti. Jos atsiperka ilguoju periodu: lietuvis – labai racionalus, darbštus, ir jei mato pyragą, prie jo eina. Subalansuotas subsidijavimas privalomas – taip pinigai bus nukreipti į reikiamą pusę“, – komentavo V.Janulevičius.
Kalbėdami apie svarbiausius būsimos Vyriausybės darbus, diskusijos dalyviai sutarė, jog vienas iš prioritetų yra elektros rinkos demokratizacija. „Pavyzdžiui, daugiabučio gyventojui galimybė įsigyti dalį nuotolinio parko yra įspūdinga. Jeigu gali būti šio parko dalininku, tai – labai puikus dalykas, didinantis ekonomiškumą ir pasitikėjimą vieni kitais. Manau, kad tai reikia stipinti“, – pastebėjo Ž.Mauricas.
V.Janulevičius pridūrė, jog į žaliąsias technologijas Lietuvoje jau investavo didelė dalis žmonių, kurie jau fiksuoja ir šių investicijų grąžą. „Tačiau trūksta kapitalo – žmonės, kurie galėjo į tai investuoti, išsisėmė, todėl valstybei svarbiausia – didinti prieigą prie kapitalo“, – pabrėžė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.