Šiandien žiniasklaidoje perskaičiau ne vieną tekstą apie naujus mokesčius. Ir kai kurie iš jų kelia didelį nerimą.
Šiek tiek guodžia tai, kaddabartinio biudžeto radikalaus peržiūrėjimo kol kas neplanuojama.
Priminsiu, kad jis sudarytas verslui jau susitaikius su mokesčių reforma ir 1 proc. pakeltu pelno mokesčiu vardan geresnio Lietuvos gynybos finansavimo.
Kartu su LPK jau pristatėme raudonas linijas, kurių nepaisymas tikrai pakenktų Lietuvos ekonomikos perspektyvoms.
Ypač jei vis dar tikimės augimo, o ne priešingai. Jau ir dabartinis biudžetas tikrai nestokoja socialinio jautrumo.
Verslui pakėlus MMA, NDP šiemet lieka nepadidintas.
Ekonomistai labai atidžiai vertina planuojamo didesnio, jei nepasakyti labai smarkiai didesnio biudžeto perskirstymo galimybes.
Ir labai garsiai ir nuosekliai ragina galvoti vėlgi apie tą augimą ir investicijas, tiek mūsų pačių, tiek ir užsienio.
Apie tai, kad auginami pajamų mokesčiai tų investicijų niekaip nepagerins, priešingai.
Tikiuosi, kad tai neliks tik balsas tyruose ir kad nebus taip, kad kažkas kažką ten kalba, o karavanas juda toliau nesižvalgydamas.
Tai tiek čia tų optimistinių natų. Tačiau bent kelios ir koalicijos nuostatos, ir naujai pasigirdę galimų ministrų pasisakymai sukėlė nerimo.
Suprantu norą gerinti viešąsias paslaugas. Labai suprantamas centro kairės koalicijos noras gerinti jų prieinamumą ir kartu finansavimą.
Bet negalime užmerkti akių ir į tai, kad kol kas mūsų viešasis sektorius yra gerokai išpūstas, ir tuo metu, kai medikų ir mokytojų tragiškai trūksta, biurokratinių mechanizmų ir juos prižiūrinčių biurokratų – tikrai ne.
Tiesiog statistika: Lietuvos viešajame sektoriuje dirba daugiau 23 proc. visų dirbančiųjų, kai tuo tarpu EBPO šalyse vidutiniškai tik 19 procentai.
Sutinku, auginkime mokytojus, motyvuokime medikus, bet biurokratų skaičių laikas vis dėlto pradėti mažinti.
Jau dabartinė valdžia daug kalbėjo apie GPM progresyvumą ir jo taikymą visoms pajamų rūšims.
Dabar šis punktas į koalicijos sutartį įkaltas kaip į akmenį.
Sunku tiksliai argumentuoti nematant aiškių pasiūlymų, bet, mūsų nuomone, dabar labai netinkamas metas bloginti sąlygas investuotojams.
Nes jos ir taip ne pačios geriausios – tiek dėl geopolitinių aplinkybių, tiek ir dėl vis dar pažaduose dūlančio nulinio reinvestuojamo pelno mokesčio.
Tad kol paskatos investuoti lieka stalčiuose, ten turėtų likti ir didesni investuojančiųjų mokesčiai.
Ko nematome koalicinėje sutartyje, bet jau girdime iš politikų – tai planai dar kelti pelno mokestį.
Tai tik dar kartą priminsiu, kad jį jau pakėlėme tiek, kiek manėme esant įmanoma.
Jei planuojama kitaip, vėl grįžtu prie tų kol kas tik stalčius puošiančių lengvatų verslui, kuris nori investuoti ir kurti našesnes darbo vietas Lietuvoje.
Taigi apimti noro ką nors nubausti, nenusibauskime patys.
Estai jau paeksperimentavo, bet viešojo sektoriaus menamas rojus baigėsi labai greitai – visiems be išimties didėjančiais mokesčiais.
Ar toks yra mūsų tikslas?
