Pasak Federalinio statistikos biuro, metinė infliacija šalyje nuo 1,6 proc. rugsėjį pakilo iki 2 proc. spalį, prieš tai kelis mėnesius mažėjusi.
Šis rodiklis atitinka 2 proc. slenkstį, kurį Europos Centrinis Bankas (ECB) nustatė kaip aiškų tikslą visai euro zonai bandant sukontroliuoti infliaciją.
Ekonomistai iki 2024 metų pabaigos tikisi nuosaikaus kainų augimo, tačiau kita infliacijos banga, kokią matėme 2022-aisiais, mažai tikėtina.
Pagrindinė spalio kainų augimo priežastis buvo maisto produktai, kurie vartotojams kainavo 2,3 proc. daugiau nei pernai.
Ypač išaugo kepimui naudojamų riebalų ir aliejų kainos – jos padidėjo 21,3 proc., o sviesto kaina šoktelėjo net 39,7 proc.
Paslaugų kainos – tokios kaip restoranų lankymas, atostogų paketai ir automobilių remontas – taip pat ženkliai išaugo (4 proc.).
Ekonomistai teigia, kad paslaugų sektoriaus įmonės buvo paveiktos augančio darbo užmokesčio, tačiau ši tendencija greičiausiai nesitęs, kadangi Vokietijos ekonomika ir toliau susiduria su sunkumais.
„Nusilpusi ekonomika artimiausiais mėnesiais turėtų pažaboti kainas ir pamažu sumažinti paslaugų sektoriaus infliaciją“, – sakė Jörgas Krämeris iš „Commerzbank“.
Ir atvirkščiai, energijos produktai išlieka gerokai (5,5 proc.) pigesni nei prieš metus. Vokietijos infliacija rugsėjį buvo 1,6 proc. – žemiausia per daugiau nei trejus metus.
Tiekimo grandinės problemos ir produktų stygius koronaviruso pandemijos pabaigoje paskatino infliacijos bangą, kurią dar pasunkino Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Rusijos invazija smarkiai padidino energijos kainas, ypač Vokietijoje, kuri iki tol daugiausia priklausė nuo rusiškų dujų importo.
