Kiti metai parodys, ar nesame pernelyg optimistiški
SEB grupės analitikai parengė ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje teigiama, kad Lietuvos realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė palikta tokia pati – 2,4 proc.
„Tačiau truputį nuo 2,6 iki 2,8 proc. dėl būsimos skatinančiosios fiskalinės politikos padidinta kitų metų mūsų šalies realaus BVP augimo prognozė. Toks laukiamas pokytis yra kur didesnis, palyginti su prognozuojamu 2,2 proc. Estijos ir 1,8 proc. Latvijos ekonomikos augimu kitąmet“, – rašoma apžvalgoje.
„Šių metų prognozės nekeičiame, nes trečiasis 2024 m. ketvirtis buvo labai panašus į tai, ką mes prognozavome rugpjūtį“, – pristatymo metu patikino banko ekonomistas.
Didesnės pensijos, didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, manoma, teigiamai atsilieps vidaus vartojimui.
Analitikų teigimu, tik kiti metai parodys, ar nesame pernelyg optimistiški. Praėjusių metų ir šių metų patirtis rodo, kad Lietuvos ekonomika jau pagavo pagreitį.
SEB sumažino šių metų infliacijos prognozę – 1,2 iki 0,8 proc. Sumažinta infliacijos prognozė ir kitiems metams nuo 3 iki 2,7 proc.
Tuo metu bankas „Swedbank“ skelbia pagerinęs Lietuvos ekonomikos augimo tendencijas. Analitikai prognozuoja, kad šiais metais BVP išaugs 2,4 proc., infliacija sieks 0,7 proc.
T.Povilausko teigimu, infliacija Lietuvoje turėtų spartėti dėl paslaugų kainų infliacijos, gerokai didesnių akcizų. Perkamoji galia kitais metais turėtų didėti ir tai daryti teigiamą įtaką vidaus vartojimo rodikliams, priduria ekonomistas.
„Jau aišku, kad minimali mėnesio alga kitąmet didės 12 proc., o valdžios sektoriuje darbo užmokesčio fondas augs bent 9 proc., todėl padidinime 2025 m. vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę iki 8,3 procento.
Kadangi jau yra pateiktas valstybės biudžeto projektas, kuriame numatomas 3 proc. BVP deficitas, turime pakeisti ir savo prognozę dėl kitų metų biudžeto deficito“, – teigiama apžvalgoje.
Improvizacijai vietos neliks?
Ekonomistai įvertino ir siūlomą valstybės biudžetą: jis rodo skatinančią ekonomiką valdžios politiką, taip pat yra orientuotas į socialinę politiką – įsipareigojimus didinti pensijas, švietimo ir sveikatos sektoriaus finansavimą.
Girdimos žinutes iš socialdemokratų ir naujosios koalicijos reiškia, kad kitąmet dalis lietuvių sulauks pokyčių. Kadangi planuojamas 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tai nepalieka erdvės naujajai koalicijai improvizuoti ir papildomai didinti išlaidas.
Analitikų teigimu, valstybės biudžeto išlaidos kitąmet augs 11,9 proc., kai šalies ekonomika, planuojama, didės 5,4 proc., o biudžeto pajamos 7,2 procento.
„Tikėtina, kad jau kitų metų pradžioje naujoji valdžia sės prie diskusijų stalo ir ieškos sprendimų, kaip didinti biudžeto pajamas, nes, nieko daugiau nekeičiant, 2026 ir 2027 metų biudžeto deficitai bus didesni negu laukiame dabar“, – prognozuoja analitikai.
Kadangi naują koaliciją sudarančių partijų programose galima rasti įrašytų siūlymų, kuriais būtų siekiama leisti išsiimti sukauptus pinigus iš pensijų fondų, T.Povilauskas mano, kad tai rodo, jog tokia iniciatyva gali atsirasti.
Kokių mokesčių reformų galima tikėtis iš naujos koalicijos? Ekonomisto vertinimu, socialdemokratų programa ir kartu dirbsiančių partijų programos gali būti ašis, nuo kurios bus atsispirta – šie dokumentai rodo, ko galima laukti.
Pavyzdžiui, progresyvus pajamų apmokestinimas gali būti vienas iš pokyčių arba pokyčiai, susiję didesniu pelno mokesčio apmokestinimu, nekilnojamojo turto apmokestinimu, kuris nebūtų panašus į tai, kas buvo siūlyta jau buvusios valdžios.
ECB sparčiai mažins palūkanų normas
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet dėl augančios perkamosios galios ir mažėjančių palūkanų beveik visų pagrindinių eksporto rinkų BVP turėtų augti sparčiau, rašoma apžvalgoje.
Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas artimiausiais mėnesiais karpys ir toliau. Dar vieną kartą palūkanų normas ECB turėtų mažinti gruodį, o metų pabaigoje šis dydis sieks 3 proc. Tuo metu kitų metų pabaigoje bazinės palūkanų normos turėtų būti vos 1,5 proc.
Vidutinė 6 mėn. EURIBOR rugsėjį buvo 3,26 proc. kai prieš metus ji buvo 4,03 proc. Tačiau per metus sumažėjo ir naujų būsto paskolų marža, dėl to padaugėjo besikreipiančių būsto paskolų turėtojų, prašančių sumažinti būsto paskolos maržą.
T.Povilausko tikinimu, šie pokyčiai jau atsispindi nekilnojamojo turto rinkoje: per devynis šių metų mėnesius registruotų būsto sandorių skaičius buvo 5 proc. mažesnis negu prieš metus, butų sandorių skaičius sumažėjo 6 proc., individualių gyvenamųjų namų 1 proc.
Pastebėta, kad naujos statybos butų sandorių skaičius bent jau Vilniuje trečią ketvirtį buvo trečdaliu didesnis negu prieš metus.
