Prekiautojai taip pat laukė savaitę trukusio aukščiausių Kinijos pareigūnų susitikimo pabaigos. Nepaleisdamas iš akių JAV rinkimų, Pekinas rengia didelį paskatų paketą antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai.
Nors girdisi nuogąstavimų, jog dar ketveri D.Trumpo valdymo metai gali pakurstyti įtampą tarp Pekino ir Vašingtono, investuotojai optimistiškai tikisi, kad jo planai mažinti mokesčius ir siekti reguliavimo panaikinimo sustiprins JAV bendrovių veiklos rezultatus.
Taip pat nerimaujama, kad respublikono politika gali vėl pakurstyti infliaciją ir suduoti smūgį užsitęsusiai FED kovai su kainomis.
Tačiau centrinio banko vadovas Jerome'as Powellas ketvirtadienį paskatino optimistines nuotaikas, tvirtindamas, kad šios savaitės balsavimo rezultatai neturės įtakos politikos formuotojų sprendimų priėmimui, ir pridūrė, kad sprendimus jie priims remdamiesi duomenimis.
Politikos valdybai sumažinus palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 4,50–4,75 proc., kaip ir buvo tikėtasi po rugsėjį paskelbto 50 punktų sumažinimo, J.Powellas pabrėžė: „Mes nespėliojame, nespekuliuojame ir nedarome prielaidų“.
FED pareiškime teigiama, kad nuo šių metų pirmosios pusės „darbo rinkos sąlygos iš esmės sušvelnėjo“, ir pažymima pažanga mažinant infliaciją iki 2 proc. tikslo.
Dabar prekiautojai bando išsiaiškinti, ar gruodžio mėnesį galima tikėtis dar vieno palūkanų normų sumažinimo.
„Powellui sutelkus visą dėmesį į darbo rinką, infliacijos lygis, kuris šiuo metu yra FED tikslo ribose, reiškia, kad FED gali lengvai pateisinti tolesnį mažinimą“, – sakė Robertas Tippas ir Tomas Porcelli iš „PGIM Fixed Income“.
Nors neapibrėžtumo netrūksta, FED metų pabaigos prognozė 2025-iesiems dėl 3,5 proc. FED fondų palūkanų normos yra patogus atspirties taškas, leidžiantis numatyti, kur link juda šitas ciklas.
Volstrito indeksai S&P 500 ir „Nasdaq“ vėl pakilo ir pasiekė naujus rekordus, o prie to prisidėjo stiprūs technologijų titanų „Apple“, „Google“ patronuojančio „Alphabet“ ir „Facebook“ patronuojančio „Meta“ rezultatai.
Prekybos pradžioje Azijos šalys perėmė estafetę, tačiau popiet kai kurios rinkos nusileido.
Tokijo, Sidnėjaus, Singapūro, Velingtono, Taipėjaus ir Džakartos rinkos pakilo. Tačiau Honkongo ir Šanchajaus, taip pat Seulo, Manilos, Mumbajaus ir Bankoko indeksai buvo neigiami.
Valiutų rinkose dolerio kursas jenos atžvilgiu smuko, pratęsdamas ketvirtadienio nuostolius reaguojant į FED palūkanų normų sumažinimą, o bitkoinas pasiekė dar vieną visų laikų rekordą – daugiau nei 76 956, viliantis didesnės kriptovaliutoms palankių D.Trumpo Baltųjų rūmų paramos.
Investuotojai stebi Pekine vykstančio pareigūnų, aptarinėjančių paskatas Kinijos ekonomikai išjudinti, susitikimo pabaigą.
Ekonomistai tikisi, kad įstatymų leidėjai patvirtins šimtus milijardų dolerių papildomo biudžeto, skiriant daug dėmesio padėti įsiskolinusioms regioninėms vyriausybėms, taip pat paremti bankus, apsikrovusiais pastaruosius ketverius metus neveiksniomis paskolomis.
Susitikimas vyksta tvyrant netikrumui dėl Kinijos perspektyvų po D.Trumpo išrinkimo, mat respublikonų kandidatas per savo rinkimų kampaniją įspėjo smogsiąs iš Kinijos importuojamoms prekėms didžiuliais 60 proc. tarifais.
„Apskritai tikėtina, kad Trumpo pergalė rinkimuose artimiausiais metais darys papildomą spaudimą Kinijos ekonominiam vystymuisi“, – teigė Gerardas Burgas iš Nacionalinio Australijos banko.
Tačiau Michaelas Hewsonas iš „MCH Market Insights“ pridūrė: „Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose kelia savotišką deja vu tiek politiniu, tiek rinkos požiūriu“.
„Viena vertus, matome rimtą susirūpinimą, nes kai kurios politinio spektro dalys patiria kolektyvinę paniką, ruošdamosi ketveriems trampizmo metams, – sakė jis. – Kalbant apie rinkas, jų reakcija buvo nuosaikesnė nei prieš aštuonerius metus, kai svyravimai buvo daug labiau išreikšti.“
