Eurostato ir Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto duomenimis, nuo 2024 metų sausio iki rugpjūčio Lenkija importavo iš šios šalies 862 tūkst. tonų azoto trąšų, o tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį (per 26 proc.) viso trąšų importo iš Rusijos į visas ES šalis.
„Puls Biznesu“ pabrėžia, jog šis dinamiškas augimas yra Rusijai įvestų sankcijų spragų rezultatas, kadangi ribojimai netaikomi maisto produktų ir trąšų tiekimui.
Kaip pažymi laikraštis, tai tiesiogiai atsiliepia ES šalių, ypač – Lenkijos, trąšų gamintojams.
Lenkijos gamintojai, kaip ir dauguma šioje šakoje dirbančių Europos įmonių, susiduria su didėjančio trąšų importo iš Rytų problema.
Pasak Tomaszo Zielińskio, Lenkijos chemijos pramonės rūmų prezidento, kurį cituoja leidinys, to priežastis – kainų dempingas, kurio griebiasi Rusijos ir Baltarusijos bendrovės.
Jo nuomone, tai gali sukelti didelių grėsmių, susijusių, be kita ko, su rinkos perėmimu ir kainų augimu, taip pat su priklausomybe nuo produkcijos iš Rytų.
„Puls Biznesu „ pažymi, jog Lenkijos ir Europos trąšų gamyklų situaciją apsunkina ir tai, kad daugelio jų konkurencingumas mažėja.
O Lenkijos gamintojų problemos dar opesnės dėl didesnių nei vidutiniai gamybos kaštų, susijusių pirmiausia su aukštomis dujų kainomis.
„Kaip būtų galima pagerinti Lenkijos gamintojų situaciją? Bendrovė „Anwil“ mano, kad pirmiausia reikia padidinti muitus mineralinėms trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos iki 30 proc. Ji pabrėžia, kad tai visos šakos pasiūlymas“, – rašo „Puls Biznesu“.
Tarp kitų Lenkijos gamintojų reikalavimų, anot dienraščio, – sankcijų plėtimas, draudimas importuoti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintas mineralines trąšas, taip pat į šalį įvežamų trąšų ir jų platinimo ūkininkams kontrolės ir priežiūros mechanizmų įvedimas.
