Tokią sumą, anot jo, galima prilyginti 1,1 mln. kovinių dronų ar 3,5 tūkst. balistinių raketų kainai.
„Faktas, kad pajamų kiekis mažėja. Todėl jie ieško alternatyvų, o mes turime ieškoti atoveiksmio“, – ketvirtadienį Sankcijų valdymo forume aiškino S. Šatūnas.
„Nuolatinis bandymas ieškoti sankcijų apėjimo rodo, kad jos veiksmingos. Bet mums tikrai reikia judėti dar greičiau ir bandyti tas landas uždaryti“, – tvirtino jis.
Tuo metu, viceministro pateikta Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacija rodo, kad G7 šalių nustatytos sektorinės sankcijos užtikrino, jog Rusija prarastų 400 mlrd. JAV dolerių.
Viceministras tikina – tai veikia Rusijos ekonomiką, ką galima matyti iš planuojamo 2025 m. biudžeto, kur apie 30 proc. šalies biudžeto arba 13,49 trilijonų rublių planuojama skirti karo pramonei.
„Rusija žengia į kitą realybę. Tai, ką matome, visiška karo ekonomika. Socialinė dienotvarkė visiškai nesvarbi. Socialiniams dalykams, pavyzdžiui švietimui, skirs tik nedidelę dalį viso biudžeto. Tuo metu gynybos ir karo pramonei skirs 30 proc. visų federalinių pajamų“, – aiškino viceministras.
S. Šatūnas pabrėžė, kad šiuo metu ES nustatyti apribojimai komponentams reiškia, kad norint pasiekti Rusiją, jie turi būti gabenami per 10–14 valstybių.
Tai, sako politikas, išaugina komponento kelionę kelis kartus, o kaštus iki 60 proc.
Rusijos režimas ieško naujų būdų apeiti sankcijas: pasitelkia šešėlinius laivynus, perka iš Kinijos
Tačiau, kaip pastebi viceministras, vis dar auga tiekimas iš Kinijos ar per ją ir šiuo metu didžioji dauguma visų Rusijos naudojamų aukštųjų technologijų perkama būtent per šią valstybę.
„Komponentų tiekimas per Kiniją tik auga. Ir apie 80 proc. šiuo metu aukštųjų technologijų komponentų yra iš Kinijos ar tiektų per šalį. Šiemet rugsėjį to vertė buvo 4 mlrd. eurų“, – sakė S. Šatūnas.
Taip pat, anot viceministro, norint apeiti sankcijas Rusija ar ją palaikantieji pasitelkia tokias priemones kaip gamybos pajėgumų perkėlimą į nesankcionuojamas šalis, naudoja „šešėlinį laivyną“ kuriuo gabenama nafta.
Taip pat Kremliaus režimas bando atsiriboti nuo JAV ir ES finansų sistemų.
„Faktas, kad išaugo šešėlinio laivyno svarba. Per 300–600 laivų siekiančio laivyno, kad nuo aro pradžios iki dabar jie išvežė naftos už beveik pusę trilijono dolerių. Prieš 2 metus tokios schemos nebuvo“, – komentavo jis.
14-asis sankcijų paketas – ne pabaiga
Savo pristatymo metu S. Šatūnas taip pat tvirtino, kad šiuo metu priimtas 14 ES sankcijų Rusijai paketas nėra paskutinis.
Anot jo, Lietuvos prioritetai naujame pakete tai – „Rosatom“ ir civilinės branduolinės energetikos sektoriaus apribojimai, taip pat sankcijos informacinių technologijų paslaugoms, intelektinei nuosavybei, būdai apriboti šešėlinį laivyną ir pan.
„Tikrai bus 15 sankcijų paketas ir 16 sankcijų paketas“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Europos Sąjungos (ES) šalys šiuo metu yra priėmusios 14 sankcijų paketų nukreiptų prieš agresiją Ukrainoje vykdančią Rusiją.
Prekybos apribojimai įvesti ir Baltarusijai, taip siekiant pažaboti apribojimų Maskvos režimui vengimo.
