Grėsmė pasaulinei prekybai?
Per savo pirmąją kadenciją 2017–2021 metais spręsdamas nesutarimus su prekybos partneriais D. Trumpas dažnai kaip bausmę įvesdavo muitus.
2024 metų rinkimų kampanijos metu jis pažadėjo nustatyti papildomą 60 proc. importo muitą kiniškoms prekėms ir papildomą 10 proc. tarifą prekėms iš kitų pasaulio šalių.
Atsižvelgiant į tikėtinas atsakomąsias priemones, kurių galėtų imtis Pekinas ir Briuselis, konsultacinės bendrovės „Roland Berger“ tyrėjai svarsto, kad poveikis Europos Sąjungos ekonomikai iki 2029 metų sieks 533 mlrd. dolerių, Jungtinių Valstijų ekonomikai – 749 mlrd. dolerių, o Kinijos – 827 mlrd. dolerių.
Atskirame Londono ekonomikos mokyklos atliktame tyrime apskaičiuota, kad poveikis besiformuojančioms ekonomikoms, tarp jų – Indijai, Indonezijai ir Brazilijai, bus kur kas menkesnis.
Jamie Thompsonas, vadovaujantis Londone įsikūrusios įmonės „Oxford Economics“ makroekonominių prognozių skyriui, teigė, kad dėl įprastai vėluojančio politinių sprendimų įgyvendinimo artimiausiu laikotarpiu jis nenumato didesnio poveikio ekonomikai, tačiau šios permainos iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką augimui.
„Nors 2025 metų prognozės iš esmės nesikeičia, tikėtina, kad dėl rinkimų rezultatų 2026 ir 2027 metais pasaulio ekonomikos augimas bus šiek tiek stipresnis, nes laisvesnė JAV fiskalinė politika su kaupu atsvers tikslinių muitų poveikį“, – paaiškino jis AFP.
Tačiau tuo atveju, jei bus įvesti visuotiniai muitai, „iki šio dešimtmečio pabaigos pasaulio ekonomika gali susitraukti apytikriai 0,75 procento, o pasaulinė prekyba sumažėti maždaug trimis procentais“, – pridūrė jis.
Antroji D. Trumpo administracija taip pat greičiausiai neigiamai atsilieps tarptautiniam bendradarbiavimui, skatinančiam prekybą ir augimą, teigė JAV analitinio centro „Brookings Institution“ vizituojanti mokslininkė Tara Varma.
„Daugiašalis praėjusio amžiaus pabaigos pasaulis nebeegzistuoja“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad tikisi brutalių JAV politikos permainų.
Infliacijos šuolis?
D. Trumpo politika taip pat gali iš naujo pakurstyti infliaciją, atvėsusią po to, kai Federalinis rezervų bankas šiais metais pradėjo stabdyti palūkanų normų didinimą.
Petersono tarptautinės ekonomikos institutas, JAV įsikūręs analitinis centras, apskaičiavo, kad dėl to Kinijos infliacijos lygis galėtų pakilti nuo dviejų iki keturių procentinių punktų.
Draudimo bendrovės „Axa“ vyriausiasis ekonomistas Gilles‘is Moecas pažymėjo, kad „imigracijos politikos“ poveikis infliacijai yra „ne mažiau svarbus nei pasaulinės prekybos“.
Jei D. Trumpas įgyvendins savo pažadus ir pradės masiškai siųsti iš šalies nelegalius imigrantus, tai gali padidinti darbo jėgos stygių Jungtinėse Valstijose.
Tyrimų institutas „Pew Research Center“ apskaičiavo, kad toks sprendimas paveiktų 8,3 mln. nelegaliai dirbančių žmonių.
Petersono tarptautinės ekonomikos institutas apskaičiavo, kad dėl to kitais metais infliacijos lygis JAV gali išaugti daugiau kaip dviem procentiniais punktais, Europoje – 0,2, o Kinijoje – 0,6 procentinio punkto.
G. Moecas pažymėjo, kad infliacijos šuolis privers centrinius bankus stabdyti palūkanų normų mažinimo ciklą, kurį jie pradėjo šių metų pradžioje sušvelnėjus infliacijai.
Analitikai tikėjosi, kad mažesnės palūkanų normos paskatins vartotojus išlaidauti, o įmones investuoti: ir viena, ir kita sustiprintų pasaulio ekonomikos augimą.
Prekybos karas slopins augimą?
Prekybos karas, kurį D. Trumpas grasino paskelbti Kinijai, rizikuoja sumažinti pasaulinį augimą.
Azijai tenka 60 proc. pasaulinio augimo, tačiau jai skaudžiai smogtų prekybos karas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, anksčiau šį mėnesį įspėjo Tarptautinis Valiutos Fondas.
Jungtinės Valstijos taip pat yra viena sparčiausiai augančių išsivysčiusių ekonomikų, tačiau dėl D. Trumpo politikos kyla pavojus, kad nuo 2027 iki 2031 metų JAV BVP kasmet gali sumažėti dviem procentiniais punktais, prognozuoja Petersono tarptautinės ekonomikos institutas.
