VSSA (buvęs Informacinės visuomenės plėtros komitetas) prižiūri sistemą „Elektroniniai valdžios vartai“, veikia kaip mokėjimų tarpininkams daugeliui valstybės institucijų, todėl komisinis mokesčio dydis yra aktualus absoliučiai daugumai šalies gyventojų. Šias paslaugas VSSA šiuo metu teikia „Paysera“, laimėjusi rugsėjį paskelbtą viešąjį pirkimą – iki tol agentūrą aptarnavo teisėsaugos akiratyje esanti finansinių technologijų įmonė „Foxpay“.
VPT nustatė kainodaros neatitikimus dviejuose 2020 ir 2022 metų „Foxpay“ laimėtuose tarpininkavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose – skelbta, jog įmonė trijų metų veiklos sąnaudas siekė susigrąžinti per pirmus metus.
Kaip pirmadienio rytą LRT radijui sakė VSSA direktoriaus pavaduotojas Arminas Rakauskas, įstaiga VPT pateikė skundą, esą tarnyba teikdama išvadą rėmėsi tik „Foxpay“ raštu ir vertino argumentą, jog paslaugas išbrangino sistemos integracijos kaštai, neatsižvelgdama į eilę kitų veiksnių.
„Kainą nulemia žymiai daugiau veiksnių, kas nulemia tam tikrus konkurencijos apribojimus. Mūsų nuomone, Viešųjų pirkimų tarnyba į šitą reikalą pažiūrėjo per siaurai ir rėmėsi tik „Foxpay“ raštu, vertino jį nekritiškai“, – kalbėjo jis.
Eltai VPT patvirtino, kad spalio 28 d. įregistruotas skundas jau yra nagrinėjamas. Sprendimą, kaip jį vertins ir ar teiks naują išvadą, VPT ketina priimti iki mėnesio pabaigos.
„Patvirtiname, jog Viešųjų pirkimų tarnyba gavo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros skundą dėl VPT išvados. (...) Tarnyba šiuo metu skundą nagrinėja ir įvertinusi visas aplinkybes pateiks atsakymą iki lapkričio 26 d.“, – komentare nurodė tarnyba.
Jos teigimu, kol skundas neišnagrinėtas, platesnė su šiais „Foxpay“ pirkimais susijusi informacija nėra teikiama.
Agentūra 2020 m. su „Foxpay“ pasirašė 360 tūkst. eurų vertės sutartį, o 2022 m. rugsėjį – beveik 906 tūkst. eurų vertės (kainos su PVM) sutartį trejų metų laikotarpiui, numatant galimybę ją pratęsti kiekvienais metais. Visgi šią vasarą agentūra nusprendė to nedaryti, atsarginiu mokėjimų tarpininku pasirinko „Paysera“, su „Foxpay“ besivaržiusią ir minėtame 2022 m. skelbtame pirkime.
Kaip sakė agentūros atstovas A.Rakauskas, teisėsaugos tiriamą bendrovę pakeitusi „Paysera“ mokėjimų tarpininkavimo paslaugas teikia tinkamai, o techniniai trikdžiai – minimalūs. Kaip Eltai yra sakęs „Paysera“ vadovas Marijus Plančiūnas, įmonė yra visiškai pajėgi pilna apimtimi aptarnauti valstybės institucijų mokėjimus.
VSSA su „Paysera“ rezervinio paslaugų tiekėjo sutartį, kurios vertė siekė 333 tūkst. eurų (su PVM), buvo sudariusi dar rugpjūčio 13 d., kai konkursas tapti pagrindine valstybės institucijų mokėjimus aptarnaujančia sistema vyko iki rugsėjo 6 d.
ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas V.Germaną leido suimti dviem mėnesiams. Tuo tarpu I. Trinkūnaitė ir M. Navickas paleisti už atitinkamai 50 ir 100 tūkst. eurų siekiančius užstatus, jiems pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.
Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.
Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.
Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M.Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.
Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.
STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.
„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I.Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M.Navickienės sutuoktinis M.Navickas.
M.Navickienė yra teigusi, jog I.Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I.Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V.Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I.Trinkūnaite bei V.Germanu, M.Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.
