Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas Lrytą informavo, jog pagal priežiūros sutarties sąlygas numatoma, kad fontanai sostinėje yra išjungiami spalio 30 dieną. O jei lauke vis dar laikosi pliusinė temperatūra, tai centrinėje miesto dalyje iki pirmųjų šalčių yra paliekami septyni veikiantys fontanai.
Tiesa, Vilnius nėra vienintelis miestas, kuriame antroje rudens pusėje galima pamatyti veikiančius fontanus. Nors Kauno miesto parkuose fontanų sezonas jau užbaigtas, šiamie mieste vis dar veikia fontanai Laisvės alėjoje, Vienybės aikštėje ir Muzikinio teatro sodelyje.
„Pagal rangovo darbų grafiką, šių fontanų išjungimas planuojamas lapkričio mėnesio antrą savaitę. Fontanų sezonas preliminariai trunka iki lapkričio mėnesio, kiek leidžia aplinkos oro sąlygos“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Spalio pabaigoje taip pat buvo neišjungti ir trys iš keturių Panevėžio miesto fontanų – Laisvės aikštėje, Nepriklausomybės aikštėje bei Kultūros ir poilsio parke.
O štai pajūryje vyrauja kiek kitokios nuotaikos – pavyzdžiui, Klaipėdoje, kaip patikino uostamiesčio savivaldybės atstovai, visi miesto fontanai yra išjungti jau nuo rugsėjo 30 dienos.
Sumų skirtumai – įspūdingi
Aiškėja, jog formuodama šių metų biudžetą sostinė nepasikuklino – fontanų priežiūrai buvo pasiūlyta skirti net 850 tūkst. eurų siekiančią sumą. Tiesa, kaip patikino Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, svarstant biuždetą ši suma buvo apkarpyta iki 500 tūkst. eurų, o metų eigoje perskirstant lėšas sumažėjo dar šiek tiek. Tad dabartinė fontanų priežiūrai skirta suma 2024 metų Vilniaus miesto savivaldybės biudžete yra 445 tūkst. eurų.
Vis tik įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės pasiteiravus, kuriose miesto vietose esantys fontanai šiuo metu vis dar veikia, atsakymo į šį klausimą nebuvo sulaukta. Tačiau Lrytas jau anksčiau yra kėlęs klausimą, kodėl orams vėstant neišjungiami tik tam tikri sostinės fontanai.
Štai vienais metais lapkričiui jau einant į pabaigą vis dar veikė Vašingtono aikštėje esantis fontanas, nors žmonių minios šioje aikštėje vargu, ar pamatysi. O kur kas dažniau į miesto svečių ir gyventojų akiratį papuolantys Vokiečių gatvės bei Rotušės aikštės fontanai tuo pačiu laiku jau buvo išjungti.
Tad kam tai naudingiau – tiems, kurie fontanais grožisi, ar jau ne vienerius metus už fontanų priežiūrą lėšas susikraunančiai įmonei „Poolservice.Lt“?
Maža to, Vilnius fontanų priežiūrai numatė kur kas daugiau, lyginant su Panevėžiu, Klaipėda ar Kaunu.
Štai Panevėžiui keturių fontanų eksploatacija šiemet kol kas atsiėjo apie 40 tūkst. eurų. Klaipėdos savivaldybėje fontanų priežiūrai, įskaitant vandens ir elektros kaštus, šiemet skirta 87 tūkst. eurų.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybė fontanų priežiūrai šių metų biudžete skyrė 155 tūkst. eurų. Tai – maždaug 2,9 karto mažiau, lyginant su suma, kurią numatė sostinės savivaldybė.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) dėstytojas Algirdas Bartkus mano, jog miestų išlaidos fontanų priežiūrai neturėtų itin skirtis – dideli skirtumai galimi nebent tais atvejais, kai yra atliekami tam tikri remonto darbai.
„Jeigu vilniečiai išleidžia tiek pat, kiek kauniečiai ar šiauliečiai, tai gerai. Jei išleidžia du kartus mažiau – super gerai. Bet jei išleidžia dukart daugiau, klausimas, kodėl? Nebent fontanai buvo palikti nuo tarybinių laikų, dešimtmečiais nenaudojami, reikėjo vamzdynus keisti, naujai plytelėmis išdėti ir panašiai – tada tai yra suprantamas dalykas“, – komentavo A.Bartkus.
Lėšas būtų galima paskirstyti prasmingiau
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, jog ir fontanų pasitaiko įvairaus plauko – toli gražu ne kiekvienas gyventojams teikia džiaugsmo.
„Manyčiau, kad fontanas fontanui nelygu. Jeigu gyventojams tas fontanas suteikia daug džiaugsmo, jis yra lankomas, tai jis galėtų būti, kaip ir visa kita infrastruktūra – žaidimų aikštelės, sporto aikštynai ir taip toliau.
Tačiau kaip vilnietis žinau, kad yra tokių fontanų, kurių niekas nežino. Pavyzdžiui, už Lukiškių aikštės link Baltojo tilto – jis tiesiog teka. Aš ten niekada nematau jokių žmonių – arba stotelėje laukia, arba praeina. Tai tokie fontanai galbūt neteikia labai didelės pridėtinės vertės“, – mano Ž.Mauricas.
O kai kurie fontanai, ekonomisto manymu, kuria netgi ir neigiamą pridėtinę vertę.
„Pats ekstremaliausias variantas yra tie dainuojantys fontanai, nes kelia nereikalingą triukšmą. Buvo Bernardinų parke toks vienas, ir dabar jis dar yra, man atrodo, bet pritilo ir rečiau dainuoja. Anksčiau jis dainuodavo tas pačias melodijas – gal vienąkart į Vilnių atvažiavusiam žmogui ir įdomu, nors abejočiau. Nebenustebinsi tokiais dalykais, juolab, kad ir ta muzika iš tarptautinio repertuaro, nieko išskirtinio“, – nuomone dalijosi pašnekovas.
„Manau, kad tokiems dalykams nebereikėtų skirti (lėšų), nes jau esame pakankamai brandi valstybė“, – pridūrė jis.
Ž.Mauricas akcentavo, jog ir sostinės biudžeto lėšos nėra begalinės – pastarasias, ekonomisto manymu, būtų galima paskirstyti prasmingiau.
„Dalyje rajonų trūksta bazinės infrastruktūros, tarkime, sporto aikštynų. Galbūt tuos pinigus būtų galima skirti jiems? Tarandės viaduko nepadaro kiek metų, ten avarinės situacijos. Darželių, mokyklų nėra.
Kad fontanai netaptų dūmų uždanga realiai nedaromiems darbams, bandymu užglaistyti infrastruktūros nebuvimą. Jeigu Vilnius toliau didės, o panašu, kad kol kas ta inercija yra pakankamai didelė, tai tos infrastruktūros reikės vis daugiau. Manau, prioritetas turėtų būti gyventojų komfortas“, – teigė ekonomistas.
Nemano, jog šioje vietoje reikia taupyti
Tuo metu nepriklausomas Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis Lrytui sakė, jog dabartinis sostinės biudžetas fontanus leidžia laikyti įjungtus tol, kol lauke dar nepradėjo šalti. Jo nuomone, kiekvienos savivaldybės biudžetas yra skirtingas, todėl gali būti, kad kitiems miestams, atsižvelgiant į jų situaciją, iš tiesų reikėtų taupyti fontanus išjungiant anksčiau.
„Fontanus reikėtų priskirti prie to, kas džiugina – tai yra emocija. Ar Vilnius, esant dabartiniam biudžetui, turėtų tuos fontanus laikyti įjungtus iki tol, kol pradės šalti? Be abejo, turėtų. Neprisiriščiau prie datos, pas mus juk kartais ir gruodis būna šiltas, o užsukti fontanus nėra didelė problema.
Mes neturime gegužę žinoti, kada mes įjungsim šildymą, lygiai taip pat, kaip gegužę neturim žinoti, kada išjungsim fontanus – ateis laikas, 2–3 dienos ir išjungiam. Kaip ir su šildymu – matom, kad staiga atšalo, jungiam ir džiaugiamės“, – nuomone dalijosi A.Nemunaitis.
Jis taip pat užsiminė, jog lietuviai svajoja apie geresnį susisiekimą ir platesnę skrydžių įvairovę, tačiau nepagalvoja, kaip Vilnių padaryti patrauklesnį kitų akyse.
Anot A.Nemunaičio, į Vilnių atvykę turistai čia vidutiniškai užtrunka 1,9 dienos.
„Jei pas mus norės atvykti, turėsime skrydžius ir atgal. Tursitai neturi čia, ką veikti, jiems nėra patrauklu. Mes turim padaryti, kad būtų ir kur nueiti, ir ką veikti. Kad tas miestas būtų gražus ir patrauklus. Manau, tam tikrai reikėtų skirti pinigų. Vilnius turi būti nenuobodus.
Ne šitoje vietoje reikėtų taupyti. Mes turime krūvą kitų vietų, kur reikėtų pataupyti ir būtų galima protingiau organizuoti pirkimus arba tam tikrus darbus – pavyzdžiui, neasfaltuoti aštuonis kartus tos pačios gatvės. Bet fontanai arba tai, kas yra gražu, tikrai turi būti. Tai priduoda miestui patrauklumo. Mes norim, kad pas mus atvyktų turistai“, – Lrytui komentavo A.Nemunaitis.
