„Lietuvos ekonomika šiemet demonstruoja energingą atsigavimą: Valstybės duomenų agentūros duomenimis, trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 1,1 proc., o per metus – 2,3 proc“, – komentavo ekonomistė.
Pasak jos, namų ūkių vartojimui atsigauti leido nunykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leido atsitiesti namų ūkių vartojimui.
Palūkanų normų kelionė į pakalnę jau didina įmonių manevro laisvę, o ilgainiui paskatins privačias investicijas ir leis palaipsniui atsigauti paklausai pagrindinėse eksporto rinkose.
„Operatyvieji mėnesiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ūkio atsigavimas tampa vis labiau subalansuotas ir remiasi ne vien į paslaugų, vidaus vartojimo ir viešųjų investicijų kolonas, bet atsigavimo pagreitį įgauna ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai“, – komentavo ekonomistė.
Trečiojo ketvirčio BVP rodiklį paprastai gerina ir solidus žemės ūkio indėlis.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, šilta ir saulėta vasara šiemet subrandino gausų grūdinių kultūrų derlių, kuris, išankstiniais duomenimis, istoriškai nusileidžia tik 2015 m. ir 2020 m. fiksuotiems rezultatams.
Atsigaunantį namų ūkių vartojimo apetitą iliustruoja mažmeninės prekybos operatyvieji duomenys.
„Liepos – rugsėjo mėnesiais mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, per metus pasistiebė 4,2–5,6 proc. Tuo tarpu, statybos darbų apimčių metinių pokyčių kreivę virš nulio ir toliau ištempia inžinerinių statinių plėtra“, – komentavo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Ji taip pat kalbėjo, jog svariai prie ekonomikos plėtros prisidėjo stiprūs apdirbamosios pramonės rezultatus.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį apdirbamosios gamybos produkcijos apimčių augimas (išskyrus naftos produktų gamybą) siekė 8 proc. per metus. Dviženklį atšokimą šiemet tęsia energetikai imlios gamybos šakos – chemijos pramonė (ypač trąšų gamyba), plastikų ir guminių gaminių gamyba. Pagaliau įsibėgėjo medienos ir baldų pramonės šakos, drauge sukuriančios beveik 18 proc. visos pramonės produkcijos. Europos centriniam bankui pradėjus karpyti palūkanų normas, cikliškai jautresni gamybos sektoriai pildo sandėlius ir ruošiasi naujai verslo ciklo pradžiai – investicijų ir vartojimo apetito atsigavimui“, – tendencijas apibūdino I.Genytė-Pikčienė.
Nepaisant Vakarų Europos automobilių pramonę apėmusio slogučio, Lietuvos inžinerinės pramonės šakos kol kas demonstruoja sveikus plėtros rodiklius.
Transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei komponentų pramonės šaka – netgi viena iš lyderių pagal augimo tempus.
Sėkmingai trečiąjį ketvirtį išgyveno ir dviženkliais tempais produkciją auginusi metalo gaminių pramonė bei kitų mašinų ir įrangos gamyba.
„Lietuvos sėkmės formulė – žemo įsiskolinimo sąlygotas atsparumas aukštų palūkanų normų aplinkai, sukauptos finansinės atsargos, laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės ES struktūrinių fondų investicijos, eksporto diversifikacija bei eksportuotojų gebėjimas rasti nišinių užsakymų ir auginti produkciją net ir pagrindinėms rinkoms traukiantis“, – kalbėjo ekonomistė.
Lenkiame kitas Baltijos šalis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat teigė, jog paskelbti duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimas trečiajį ketvirtį dar paspartėjo – realus BVP (atsižvelgus į kainų pokyčius) buvo 2,3 proc. didesnis nei prieš metus.
„Prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo prisidėjo beveik visi sektoriai – įsibėgėja ir pramonės, ir mažmeninės prekybos augimas, didesnę pridėtinę vertę sukūrė žemės ūkio sektorius, atsigauna aktyvumas NT rinkoje“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė „N.Mačiulis.
Anot jo, Lietuva gerokai lenkia kitų Baltijos šalių rodiklius: Latvijos BVP buvo 2,4 proc. mažesnis nei prieš metus, Švedijos BVP trečiąjį ketvirtį taip pat sumažėjo, panašius duomenis šią savaitę dar paskelbs ir Estijos bei Vokietijos statistikos agentūros.
„Trumpuoju laikotarpiu vyriausybės ir valdžios institucijos neturi didelės įtakos ekonomikos augimui (nebent, pavyzdžiui, nusprendžia staigiai ir neproporcingai padidinti mokesčius, sugadinta verslo ir gyventojų lūkesčius, prislopina investicijas ir darbo vietų kūrimą – šį procesą šiemet stebėjome Estijoje)“, – komentavo ekonomistas.
Jis pridūrė, jog ilguoju laikotarpiu efektyvios ir skaidrios valstybinės institucijos, atsakingas valstybės finansų valdymas, kokybiška švietimo sistema ir palanki investicinė aplinka tu milžiniškos įtakos šalies progresui.
„Tad nekantriai laukiame sprendimo, kokia komanda prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir išskirtinumo kūrimo“, – teigė N.Mačiulis.
Atsipalaiduoti negalime
Augančia Lietuvos ekonomiką gyrė ir „SEB“ banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Per ketvirtį realusis BVP padidėjo 1,1 procento ir buvo 2,3 proc. didesnis negu pernai tokiu pat metu. Rezultatas atitiko lūkesčius (tikėjausi tik 0,1 proc. punkto spartesnio augimo, rinkos dalyvių lūkesčiai žemiau)“, – socialiniame tinle „Facebook“ komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, tokius galimus BVP pokyčius rodė jau anksčiau skelbti svarbių ekonomikos sektorių rodikliai.
„Per metus apdirbamosios gamybos produkcija, atmetus kainų įtaką, buvo 5,8 proc., o mažmeninės prekybos apimtis 5,1 proc. didesnė negu pernai tokiu pat metu“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, stiprėjo ir kiti sektoriai: statybų sektoriaus apimtis irgi truputį augo, per metus 6 proc. paaugo ir grūdų bei rapsų derlius Lietuvoje, panašų kaip ir ankstesnį tempą išlaikė ir IT sektorius.
Nominalusis BVP per metus padidėjo 5,1 proc.
„Kadangi darbo užmokesčio fondas augo labiau negu 5 proc., ir toliau turime situaciją, kad pelno ir kitų mišrių pajamų dalis ekonomikoje traukėsi“, – rašė „Seb“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Į paskutinį ketvirtį įžengėme neprastesnėmis nuotaikomis (perkamoji galia didėja, palūkanų normos mažėja), tačiau daug kas priklausys, ar pramonei seksis išlaikyti atsigavimo tempą.
„Tą padaryti, atsižvelgiant į eksporto rinkų situaciją, nėra lengva, todėl lūkesčiai lieka atsargūs, bet tikėtina, kad visų metų realus BVP turėtų augti kaip ir prognozavome – apie 2,4 proc“, – komentavo T.Povilauskas.
Atsigauna NT rinka
Kiti ekonomistai taip pat įžvelgia daug gero žadančių tendencijų.
„Trečias ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo geras, bet iš duomenų matau vieną teigiamą ir naują struktūrinį reiškinį, kuris pradeda padėti Lietuvos ekonomikai augti. Šis ketvirtis buvo pozityvus Lietuvos pramonei, kuri toliau demonstruoja augimą nepaisant gilėjančios recesijos Vokietijos pramonėje“, – komentare rašė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Manau, kad užsakymų trūkumas paskatino Vokietijos gamintojus atverti savo vertės grandines ir daugiau užsakymų duoti Rytų Europos pramonės įmonėms, kur gamyba yra pigesnė. Panašu, kad dalis šių užsakymų atiteko Lietuvos gamintojams“, – teigė A.Izgorodinas.
Anot ekonomisto, vidaus vartojimo srityje taip pat fiksuojamas augimas, kurį palaiko pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai, auganti perkamoji galia bei prasidėjęs palūkanų nuosmukis, o iš išankstinių rodiklių, kuriuos sekame, matoma, kad situacija transporto sektoriuje iš gilėjančio nuosmukio pereina į stabilumą, tai yra, situacija transporto sektoriuje lieka įtempta, bet neblogėja.
„Bet matau ir vieną naują niuansą: panašu, kad matome vis daugiau ženklų, kad prasidėjo atsigavimas Lietuvos NT rinkoje. Pirma – rugsėjį naujų būsto paskolų 12 mėn. slankaus vidurkio metinis pokytis buvo teigiamas pirmą kartą per 17 mėn., tai yra, per beveik pusantrų metų“, – komentavo A.Izgorodinas.
Kitaip tariant, būsto paskolų rinka fiksuoja atsigavimą, o atsigavimo požymiai matosi ir butų ir namų pirkimo-pardavimų dinamikoje.
„Manau, kad prie ekonomikos augimo vis labiau prisideda statybų sektorius, ir jo indėlis į ekonomikos plėtrą tik stiprės“, – kalbėjo ekonomistas.
