Dėl šių priežasčių „Shein“ pasaulyje yra turbūt daugiausia abejonių kelianti mados bendrovė. Naujus drabužius ji pagamina vos per kelias dienas, labai pigiai siūlo jų internete ir siunčia pirkėjams tiesiogiai iš Kinijos.
Pateikiame interviu su šios internetinės užsakomosios mados mažmeninės prekybos bendrovės vykdomuoju pirmininku Donaldu Tangu (61 m.) santrauką. Šias pareigas jis eina jau dveji metai.
D.Tangas gimė Kinijoje, jaunystėje išvyko į JAV.
– „Shein Group“ panaši į slaptą ribotos atsakomybės bendrovę. Iki šiol nėra net tiksliai žinoma, kada ji buvo įkurta.
– Bendrovė egzistuoja nuo 2012-ųjų. Iš pradžių daugiausia orientavomės į jaunas moteris, dabar jau turime gaminių ir vyrams, vaikams, augintiniams.
– Kada pirmą kartą išgirdote apie „Shein?“
– Koronaviruso pandemijos pradžioje, kai iš ten kažką užsisakė mano žmona. Vėliau susipažinau su įkūrėju ir apsikeitėme nuomonėmis apie bendrovės misiją.
– „Shein“ įkūrėjas – Xu Yangtianas. Mandagiai apibūdinant, jis yra tarsi fantomas, kuris niekada nesirodo viešumoje.
– Jis – joks fantomas, o labai realus asmuo.
Su juo kalbuosi kasdien. Jis žvelgia į ateitį, sprendžia problemas ir yra tas, kuris kasdien galvoja, kaip gali padėti klientams įgyvendinti jų svajonę apie madą.
– Tvirtinama, kad daugelis „Shein“ darbuotojų įkūrėjo dar niekada nematė. Sklinda gandai, kad jis net nebeina savo pareigų. Ar tiesa?
– Jis – bendrovės įkūrėjas ir valdybos direktorius, įsikūręs Singapūre, jam priklauso lemiamas žodis. Viena mano, kaip bendrovės vykdomojo pirmininko, užduočių – būti matomu „Shein“ veidu ir, pavyzdžiui, dabar atsakyti į jūsų klausimus.
– Ar tiesa, kad dabar bendrovė internete siūlo drabužių, nors jie dar nepagaminti. Tokiu būdu stengiamasi išsiaiškinti jų paklausą?
– Ne. Visuomet pirmiausia gaminame nedideliais kiekiais, pavyzdžiui, 100 arba 200 naujų sportinių marškinėlių, po to įkeliame į internetą.
Jeigu paklausa didėja, gaminame daugiau. Jeigu mažėja, šio dizaino marškinėlius pašaliname iš pasiūlos. Anksčiau buvo taip: kiekvienas turėjo idėją, ką galėtų pirkti žmonės ir ką tuomet gaminti masiškai, sandėliuoti ir parduoti.
Tai tinka parduodant automobilius arba mobiliuosius telefonus, nes tai savo paskirtį atitinkantys gaminiai.
Bet drabužiais žmonės nori išreikšti ir savo asmenybę, todėl gaminame kitaip.
– Ar daug klientų sugrąžina prekes?
– Grąžinimo rodiklis mažesnis už šios pramonės vidurkį.
Grąžintos prekės dažniausiai lieka atitinkamų žemynų bendrovės sandėliuose ir iš jų perparduodamos.
– „Shein Group“ pranešė, kad dabar platformą atveria kitoms bendrovėms. Tai vadinate tiekimo grandine. Ką sumanėte?
– Daugelis prekės ženklų yra puikaus dizaino, bet ne taip gerai valdo savo tiekimo grandines.
Manome, kad šiuo atveju galime padėti.
Rūpinamės gamyba ir tuo, kad prekė patektų pas klientą. Tokiu būdu bendrovės taps pelningesnės ir bus išvengta šiukšlinimo, o tai yra į naudą planetai.
– Pigi mada nėra laikoma tvaria. Iki 2050-ųjų norite būti neutralūs klimato atžvilgiu, bet praėjusiais metais beveik dvigubai padidinote išmetamų teršalų kiekį.
– Kartais gyvenime negaunama to, ko norima. Norime toliau plėstis ir tuo pat metu tapti labiau vietos lygmens.
Europai gaminame ir Turkijoje, taip pat labiau naudojame savo logistikos centrus, esančius Lenkijoje ir Italijoje.
– To nepakaks savo pažadams dėl klimato ištesėti, ypač jei norite toliau plėstis kaip iki šiol.
– Ši problema kelia rūpestį tiek man, tiek likusiam pasauliui. Esu įsitikinęs, kad laikui bėgant ir dėl pastangų lokalizacijos atžvilgiu rasime kelią.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje per dėvėtų prekių platformą mes skatiname gaminius perparduoti, o ne išmesti.
Apklausa atskleidė, kad „Shein Group“ klientai mūsų drabužius dabar nešioja ilgiau ir dažniau nei kitų prekės ženklų.
– Naujausiame bendrovės tvarumo pranešime rašoma, kad dauguma apklaustų klientų teigia, jog „Shein“ drabužius paprastai nešioja daugiau nei dešimt kartų.
Tačiau beveik pusė klientų ir klienčių drabužius iš viso dėvi mažiau nei dešimt kartų. Daug kas iš to atsiduria šiukšlių konteineriuose.
– Nenorime, kad žmonės per daug vartotų. Norime, kad klientams patiktų tai, ką jie perka.
Bendrovės uždavinys – garantuoti, kad jie nepirktų to, ko rytoj nenorėtų dėvėti.
– Gaminate Kinijoje, bet parduodate ne Kinijoje. Kodėl?
– Teisingai, neturime jokių pajamų Kinijoje. Ši valstybė, kaip ir anksčiau, išlieka labai konkurencinga rinka.
Norime pirmiausia įsitvirtinti už Kinijos ribų.
– Nepaisant to, esate priklausomi nuo Kinijos. Tai reiškia, jog dėl „Shein“ siekio akcijas pardavinėti biržoje pirmiausia reikia, kad Pekinas uždegtų žalią šviesą. Kodėl?
– Bendrovės akcijų pardavimo biržoje tema aš nekalbėsiu. Galioja bendra taisyklė: jei Kinijoje įdarbinate tam tikrą darbuotojų skaičių ir vykdote aktyvią veiklą, turite atlikti tam tikrus procesus.
Mūsų pagrindinis principas – bet kokiame regione, kur dirbame, visada laikomės įstatymų.
– Pietų Kinijoje pakalbintos siuvėjos, kurios gamina „Shein“ bendrovei, pasakojo, kad dažnai dirba po dvylika valandų per dieną ir 27 dienas per mėnesį. Tai daugiau nei 75 valandos per savaitę ir daugiau, nei leidžiama Kinijoje.
– Darome viską, ką galime, kad užkirstume tam kelią, ir pasiekėme ryškią pažangą.
– Praėjusiais metais nepriklausomi, tarptautiniu mastu akredituoti testavimo institutai iš anksto nepranešę surengė auditą daugeliui tiekėjų. Jie sudaro daugiau nei 95 proc. grynosios prekių vertės.
Šio audito metu kas penktas tiekėjas, remiantis praėjusių metų bendrovės tvarumo pranešimu, gavo vieną iš dviejų blogiausių pažymių.
Turite problemų dėl savo tiekimo grandinių?
– Tai pripažįstu ir privalome daryti daugiau. Nuo 2023 metų rugsėjo savo standartus dar labiau sugriežtinome.
Su tiekėjais, kurie nusižengia mūsų įdiegtoms nulinės tolerancijos taisyklėms, nedelsdami nutraukiame verslo ryšius. Bendrovės įkūrėjas ir aš nusprendėme, kad mūsų atlyginimas priklausys nuo to, ar pasieksime mūsų aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos tikslus.
– Šiuo metu Briuselyje ir Vašingtone vykdote lobistinę veiklą siekdami daryti įtaką įstatymams.
Tiek Europos Komisija, tiek Amerikos vyriausybė svarsto panaikinti neapmuitintus mokėjimus pirkiniams iš užsienio. Tuomet užsakymams iš „Shein“ būtų uždėtas muitas. O iki šiol Europos Sąjungoje nebuvo jokių mokesčių, jei užsakymo vertė mažesnė nei 150 eurų.
Norėtumėte, kad viskas liktų kaip dabar?
– Man svarbu, kokių rūpesčių turi žmonės. Kaip suprantu, pirmiausia kalbama apie vienodas konkurencijos sąlygas.
Antras klausimas – ar gaminių tiekimo grandinės skaidrios? Trečias – kokios būtų pasekmės?
– Tuomet kiltų kainos?
– To nežinau. Iš praeities žinome, kad tai galėtų kainoms turėti įtakos. Bet svarbiausia – turėti skaidrias tiekimo grandines.
– Kalbant apie skaidrumą tiekimo grandinėje, „Global Fashion Transparency Index“ reitinge, kurį 2023-iaisiais pateikė nevyriausybinė organizacija „Fashion Revolution“, bendrovė „Shein“ gavo 0 balų iš 100 galimų.
– Norėčiau kartu su jumis pažvelgti į šiuos duomenis ir suprasti, kokie yra parametrai.
– Viename interviu liepos pradžioje sakėte kažką panašaus. Nejaugi vis dar nepatikrinote duomenų?
– Tai girdžiu pirmą kartą. Bet jei ką nors pažadėjau ir neįvykdžiau, ištaisysiu tai.
Skaičiai ir faktai apie „Shein“ veiklą
Praėjusiais metais kompanija gavo daugiau nei 30 mlrd. dolerių pajamų ir uždirbo apie 2 mlrd. dolerių pelno.
Įmonės svetainėje vienu metu siūloma apie 600 tūkst. pavadinimų prekių, daugelio drabužių kaina neviršija 10 dolerių.
Bendrovės savininkai svarsto apie išankstinį akcijų platinimą ir tam jau pasirinko Londono biržą. Taip tikimasi pritraukti 66 mlrd. dolerių kapitalo. Tačiau kol kas vyksta konsultacijos su investiciniais fondais.
Pagrindinė kliūtis patekti į biržą yra tai, kad daugelis tarptautinių organizacijų „Shein“ vadina didžiausiu teršėjų pasaulyje.
JAV vyriausybė siūlo atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, ar „Shein“ (kaip ir kito kinų interneto prekybos giganto „Temu“) siūlomi gaminiai atitinka Amerikos standartus, – teigiama, kad dalis jų yra pavojingi vaikams.
Pietų Korėjos tarnybos rugpjūtį paskelbė, kad „Shein“ drabužiuose aptikta toksiškų medžiagų, kurios smarkiai viršija leistinas normas.
