Banko „Citadelė“ vyriausias ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad prie ekonomikos augimo prisideda statybų sektoriaus atsigavimas bei pramonės sąlygų pagerėjimas. Tačiau, anot jo, tenka pabloginti 2025 m. prognozes dėl silpnos Vokietijos padėties.
Tuo metu Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad prie augimo prisideda ne tik į vidaus vartojimą, bet ir į eksportą susitelkę sektoriai. Be to, anot jos, prie gero BVP augimo prisidėjo ir toliau augantis namų ūkio vartojimas, išskirtinai geri žemės ūkio rezultatai.
A. Izgorodinas: prie ekonomikos atsigavimo vis labiau prisideda statybų ir NT sektorius
A. Izgorodinas vertina, kad trečiojo 2024 m. ketvirčio metu fiksuojamas Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkos atsigavimas. Anot jo, prie ekonomikos augimo vis labiau prisideda statybų sektorius, ir jo indėlis į ekonomikos plėtrą tik stiprės.
„Trečias ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo geras, bet iš duomenų matau vieną teigiamą ir naują struktūrinį reiškinį, kuris pradeda padėti Lietuvos ekonomikai augti“, – Eltai pateiktame komentare teigė A. Izgorodinas.
„Panašu, kad matome vis daugiau ženklų, kad prasidėjo atsigavimas Lietuvos NT rinkoje. Pirma – rugsėjį naujų būsto paskolų 12 mėn. slankaus vidurkio metinis pokytis buvo teigiamas pirmą kartą per 17 mėn., t.y. per beveik pusantrų metų. Kitaip sakant, būsto paskolų rinka fiksuoja atsigavimą, o atsigavimo požymiai matosi ir butų ir namų pirkimo-pardavimų dinamikoje“, – komentuoja jis.
Taip pat, anot ekonomisto, ketvirtis buvo naudingas ir Lietuvos pramonei, nors Vokietijoje matoma recesija.
„Trečias ketvirtis buvo pozityvus Lietuvos pramonei, kuri toliau demonstruoja augimą nepaisant gilėjančios recesijos Vokietijos pramonėje. Manau, kad užsakymų trūkumas paskatino Vokietijos gamintojus atverti savo vertės grandines ir daugiau užsakymų duoti Rytų Europos pramonės įmonėms, kur gamyba yra pigesnė. Panašu, kad dalis šių užsakymų atiteko Lietuvos gamintojams“, – vertina jis.
„Vidaus vartojimo srityje taipogi fiksuojamas augimas, kurį palaiko pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai, auganti perkamoji galia bei prasidėjęs palūkanų nuosmukis“, – priduria ekonomistas.
Anot jo, „Citadelė“ nekeičia BVP augimo prognozių – per visus 2024 m. Lietuvos BVP išaugs 2 proc. Tačiau, pasak A. Izgorodino, bankas pablogino 2025 m. prognozes dėl silpnesnės, nei tikėtasi, Vokietijos padėties.
„Rugsėjo mėn. atnaujintose makro prognozėse 2025 m. prognozuojame 2,8 proc. Lietuvos BVP augimą. Lyginant su birželio mėnesio makro prognozėmis, 2025 m. Lietuvos BVP prognozę sumažinome: birželį prognozavome, kad 2025 m. Lietuvos BVP išaugs 3 proc., tuo metu kai dabar matome 2,8 proc. Lietuvos BVP prieaugį 2025 m. Esminės įtakos sumažintoms 2025 m. Lietuvos BVP prognozėms turėjo gerokai silpnesnis nei tikėjomės euro zonos, ypač Vokietijos, ekonomikos ciklas“, – aiškino jis.
I. Genytė-Pikčienė: atsigavimas tampa vis labiau subalansuotas
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad šiais metais Lietuvos ekonomikai pavyko išvengti rizikų, siejamų su nepalankiu verslo ciklu. Anot jos, ekonomikos atsigavimas tampa subalansuotas, nes pagreitį įgauna ne tik į vidaus, bet ir į išorės rinką orientuoti sektoriai.
„Stebint šių metų tendencijas, džiugina tai, kad didelė dalis rizikų, siejamų su nepalankia verslo ciklo faze, kuklesne išorės ir vidaus paklausa bei aukštomis palūkanų normomis, nepasireiškė. Lietuvos ekonomika šiemet demonstruoja energingą atsigavimą“, – vertina I. Genytė-Pikčienė.
„Operatyvieji mėnesiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos ūkio atsigavimas tampa vis labiau subalansuotas ir remiasi ne vien į paslaugų, vidaus vartojimo ir viešųjų investicijų kolonas, bet atsigavimo pagreitį įgauna ir į išorę orientuoti gamybos sektoriai“, – aiškino ji.
Ekonomistė pastebėjo, kad šilta ir saulėta vasara nulėmė gerą grūdinių kultūrų derliu, tad žemės ūkis pastebimai prisidėjo prie augimo. Taip pat, anot jos, gerėja ir inžinierinės pramonės, transporto ir metalo produkcijos sektorių augimas.
„Trečiojo ketvirčio BVP rodiklį paprastai gerina ir solidus žemės ūkio indėlis. Šiemet šilta ir saulėta vasara subrandino gausų grūdinių kultūrų derlių, kuris, išankstiniais duomenimis, istoriškai nusileidžia tik 2015 m. ir 2020 m. fiksuotiems rezultatams“, – tikino ekonomistė.
„Nepaisant Vakarų Europos automobilių pramonę apėmusio slogučio, Lietuvos inžinerinės pramonės šakos kol kas demonstruoja sveikus plėtros rodiklius. Transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei komponentų pramonės šaka – netgi viena iš lyderių pagal augimo tempus. Sėkmingai trečiąjį ketvirtį išgyveno ir dviženkliais tempais produkciją auginusi metalo gaminių pramonė bei kitų mašinų ir įrangos gamyba“, – teigė ji.
Taip pat I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad sumažėjusi infliacija paskatino ir namų ūkio vartojimo atsigavimą. Pasak jos, liepos – rugsėjo mėnesiais mažmeninės prekybos apyvartos, palyginamosiomis kainomis, per metus pasistiebė 4,2–5,6 proc.
„Nunykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leido atsitiesti namų ūkių vartojimui, o palūkanų normų kelionė į pakalnę jau didina įmonių manevro laisvę, o ilgainiui paskatins privačias investicijas ir leis palaipsniui atsigauti paklausai pagrindinėse eksporto rinkos“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Anot Valstybės duomenų agentūros, 2024 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu praeitų metų ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 2,3 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – taip pat 2,3 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2024 m. trečiąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.
2024 m. trečiojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 11,6 proc.
Šių metų trijų ketvirčių BVP sudarė 57,4 mlrd. eurų to meto kainomis. Realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginti su 2023 m. trimis ketvirčiais, buvo teigiamas ir sudarė 2,2 proc. (nepašalinus sudarė 2,3 proc.).
