Sostinės Vinco Kudirkos aikštėje vidurdienį susirinkę maitinimo įstaigų ir viešbučių atstovai siekia atkreipti naujosios valdžios dėmesį į sektoriaus problemas.
Prie Vyriausybės išrikiuoti stendai su užrašais „Augantys mokesčiai didina šešėlį“, simboliškai išstatytos kapinių žvakutės, plevėsuoja Latvijos ir Estijos vėliavos.
Anot vieno iš protesto organizatorių, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA), tai pirmoji istorijoje bendra Baltijos valstybių svetingumo sektoriaus atstovų akcija, paskatinta „netoliaregiškos visų trijų šalių politikos“.
Akciją organizuoja visų trijų valstybių viešbučių ir restoranų asociacijos. Pasak Lietuvos verslams atstovaujančios asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, protestu naujai išrinktos valdžios bus prašoma 9 procentų PVM tarifą maitinimo paslaugoms nustatyti neribotam laikui.
„Šiandien susirinkome atkreipti naujai besiformuojančios, išrinktos Vyriausybės dėmesį prašydami, kad ištaisytų klaidą buvusios valdžios ir grąžintų mus į Europos kontekstą – grąžintų sumažintą 9 proc. PVM“, – Eltai protesto metu kalbėjo E. Šiškauskienė.
„Vieni miršta tyliai, kiti miršta garsiai“, – paklausta apie maitinimo įstaigų įsitraukimą į protestą kalbėjo E. Šiškauskienė, pabrėždama, kad į akciją įsitraukę „visi verslai“.
Anot jos, 80 proc. maitinimo sektoriaus sudaro ne prabangūs restoranai, o mokyklų, darželių valgyklos, senelių namai, apie ką „politikai prieš rinkimus nėra linkę kalbėti“.
Visgi, E. Šiškauskienės teigimu, po protesto planuojama pradėti derybų su politikais etapą.
„Toliau eisime derėtis su Vyriausybe, lauksime, kol ji bus suformuota, eisime ir į Seimą. Kalbėjomės prieš rinkimus su įvairiomis frakcijomis“, – aiškino ji.
Protestuotojai šiuo metu taip pat renkasi Estijoje ir Latvijoje, o Lietuvoje protesto akcija vyksta dar trijuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje.
Lietuvoje lengvatinis 9 proc. PVM tarifas iki šių metų sausio galiojo restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms paslaugoms bei išsinešti teikiamam maistui.
Tarifas buvo laikinai sumažintas, norint paremti per koronaviruso pandemiją nukentėjusį verslą, o po beveik dviejų su puse metų šiemet sugrąžintas 21 proc. siekiantis PVM.
Jaučia dvigubus standartus
Prie protesto prisijungusio sostinės kavinių tinklo „Huracan Coffee“ vadovas Vytautas Kratulis pabrėžė jaučiantis taikomus dvigubus standartus.
„Kokia nesąmonė – jeigu turite kortelių skaitytuvą, jums reikia kasos aparato, nors kortelių skaitytuvu (...) transakcija eina tiesiai į banko sąskaitą, ji yra apskaityta. Čia reikia kasos aparato, bet, jeigu tu turi grynų – nereikia kasos aparato, gali parašyti ant popieriuko, kiek nori, ir paduoti. (...) Ir iki šiol dalis prekybininkų neturi kasos aparato, norėčiau sužinoti, kodėl“, – Eltai sakė V. Kratulis.
„Tai (dvigubi standartai – ELTA) neskatina, neįkvepia“, – tikino jis.
Pasak V. Kratulio, „Huracan“ veiklą sunkina bent du kartus tarptautinėje rinkoje pabrangusi kava, aukštos nuomos kainos, augantys atlyginimai ir pensijos.
„Infliacijos suktukas įsuktas, tai visos paslaugos kavinėms brangsta. (...) Jeigu mūsų šiandien paklaustų, ar mes norime investuoti – ne, nenoriu. Reikės persikvalifikuoti, kažką kito daryti“, – tikino verslininkas.
A. Butkevičius: reikia įstatymu įtvirtinti pastovų 9 proc. tarifą
Proteste apsilankė ir Seimo „demokratų“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius, priklausantis Biudžeto ir finansų komitetui (BFK).
Parlamentaras tikino būsimoje kadencijoje sieksiantis įstatymu nustatyti pastovų sumažintą PVM tarifą.
„Kai yra laikinas tarifas, jis psichologiškai sukuria tokią motyvaciją, kad gal uždirbsiu daugiau pinigų per tą „laikiną“ laikotarpį, o paskui jau kaip Dievas duos. (...) Manau, kad tai turėtų būti pastovus, ilgalaikis, patvirtintas 9 proc. tarifas šitai ekonominei veiklai“, – Eltai sakė parlamentaras.
Pasak A. Butkevičiaus, toks sprendimas padėtų didinti sektoriaus konkurencingumą, stabdyti apyvartos kritimą.
„Jeigu nesumažiname to PVM tarifo, reiškia, mes konkurencingoje kovoje, lyginant su kitomis šalimis, pralošiame. (...) Matome nuo šių metų pirmo pusmečio, kad darbo užmokesčio augimas lėtėja, matome taip pat, kad darbo našumas neauga ir išlieka žemame lygyje“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Ragina sekti Europos pavyzdžiu
Viešbučių ir restoranų asociacija Lietuvos ir kitų šalių politikus ragina sekti Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu.
21 iš 27 ES šalių nuo 2009 m. taiko sumažintą PVM tarifą, kai Lietuva yra vienintelė, kuri 2024 m. sausį PVM tarifą padidino iki 21 proc.
„Prašome, kad mus grąžintų į Europos kontekstą. Europos šalis šaliai nelygu, yra ir 3 proc. (PVM tarifas – ELTA), ir 6, ir 7, ir 10. Daugelyje šalių, kurios yra vyno gamintojos, yra visai sąskaitai, ir vynui taip pat (lengvatinis tarifas taikomas – ELTA), kai pas mus tik maistui pagamintam taikomas PVM“, – pažymėjo E. Šiškauskienė.
Anot jos, maitinimo verslai dirba „praktiškai be jokio pelno“ – pelningumas siekia 0,17 proc., o tai gali tęstis tik tiek, „kiek kentės tiekėjai, kuriems nesumokama už prekes“.
„Nesiėmus ryžtingų veiksmų dėl PVM maitinimo sektoriui sumažinimo, visame regione maitinimo verslas stumiamas į bankrotą arba šešėlį, stabdomas maitinimo sektoriaus skaidrėjimo procesas ir kenkiama visam turizmo sektoriui, užtikrinančiam reikšmingą dalį valstybės pajamų“, – teigia LVRA.
Lietuvos restoranai dėl panaikintos PVM lengvatos protestavo dar šių metų balandį.
E. Šiškauskienė: PVM lengvata išgelbėtų maitinimo sektorių nuo bankrotų bangos
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė teigia, kad maitinimo sektorius yra atsidūręs katastrofiškoje padėtyje. Pasak jos, šiandien sektoriaus įmonių grynasis pelnas siekia vos 0,17 proc., o žiemą pakilus minimaliai algai ir sumažėjus vartojimui gali prasidėti bankrotų banga.
„Dar tokios blogos situacijos nėra buvę. Yra keli pagrindiniai dalykai – tai be saiko keliamas minimalus atlyginimas, kritęs vartojimas, nes žmonės taupo, ir, be abejonės, neadekvačiai padidinti mokesčiai. (...) Realiai verslas, susimokėjęs mokesčius, sumokėjęs „Sodrai“ skolas, kurių dar likę yra nuo pandemijos, pelno nebeturi jokio ir pinigų užsidirbti nebegali“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo E. Šiškauskienė.
„(Šiemet – ELTA) yra 50 paskelbtų bankrotų, dar yra šimtai užregistruotų ir dabar realiai mes laikomės tik tiekėjų dėka, kuriems yra nesumokama laiku už prekes. Kiek tai gali tęstis, turint omeny, kad artėja žiema ir vartojimas dar labiau kris. Realiai yra du keliai – arba bankrotas, arba šešėlis“, – tvirtino ji.
LVRA vadovė tikina, kad maitinimo įstaigas išgelbėtų 9 proc. lengvatinis PVM tarifas – šiuo metu tik 6 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, tame tarpe ir Lietuva, netaiko lengvatinio PVM šiam sektoriui. Pasak E. Šiškauskienės, sprendimas taikyti PVM lengvatą leistų valstybei surinkti daugiau lėšų į biudžetą per kitus verslo mokamus mokesčius.
„Kai buvo sumažintas PVM, per pelno mokestį, per gyventojų pajamų mokestį (GPM) buvo surinkta daug daugiau mokesčių. Pelno mokesčio (surinkimas – ELTA) buvo išaugęs 161 proc., GPM buvo išaugęs 82 proc. Grįžus prie padidinto PVM visi kiti mokesčiai irgi traukėsi ir rezultate pajamų į biudžetą surinkta mažiau“, – teigė ji.
Maitinimo įstaigos grįžta į šešėlį
E. Šiškauskienė aiškina, kad anksčiau galiojusi PVM lengvata paskatino nemažą dalį įmonių išeiti iš šešėlio ir mokėti mokesčius valstybei.
„Nei vienas verslas nenori dirbti šešėlyje. Kai buvo sumažintas PVM, mes matėme per mokesčių augimą užsiregistravo apie pusantro tūkstančio naujų įmonių per tuos metus. Buvo visiškai akivaizdu, kad verslas skaidrėja, mokesčių daugėja į biudžetą. Buvome pasiekę visišką piką ir tada viskas buvo sugrąžinta į praeitį“, – pasakojo ji.
„Šešėlio tendencija yra tokia, kad jeigu yra nepakeliami mokesčiai, tada vėl prasidės atlyginimai vokeliuose, nes realiai sumokėti visus mokesčius bus fiziškai neįmanoma. Kitaip turi arba sumokėti visus mokesčius ir nesumokėti tiekėjams, arba sumokėti visiems ir skolintis iš bankų. Bankai restoranams ir maitinimo verslui jau kokių 10 metų neskolina, nes tai yra rizikingas sektorius“, – sakė LVRA prezidentė.
Maitinimo sektoriaus atstovė pabrėžia, kad sunkiausiai dabartinę sektoriaus padėtį išgyvena būtent mažesni verslai, kai tuo tarpu didieji prekybos centrai papildomai pelnosi dėl konkurencingesnių kainų, kurias jie gali pasiūlyti.
„Pagal paskutinę statistiką labiausiai pakilo pardavimai prekybos centruose esančiose parduotuvėse. Pažiūrėkite, ir „Rimi“, ir „Maxima“, ir „Lidl“, ir „Aibė“ – visi turi restoranus viduje. Jie gali išeinančius iš galiojimo produktus labai tikslingai panaudoti, paruošdami karštus patiekalus – jiems nereikia aptarnavimo, reikia tik staliukų ir pas juos kyla pardavimai 20 proc.“ – nurodė E. Šiškauskienė.
„Visa Europa jau prieš kovidą buvo sumažinusi (PVM tarifą – ELTA), būtent, kad būtų pagalba smulkiam verslui, kad smulkus verslas išeitų iš šešėlio, kad galėtų išsilaikyti. (...) Galėčiau visą šį periodą įvardinti kaip smulkaus verslo genocidą“, – konstatavo ji.
