Tyrimas atskleidė: Latvijos ir Lietuvos socialiniai inovatoriai sprendžia socialinius poreikius, kurių nepatenkina valstybė ar rinka

„Tyrimas identifikavo, kad viena svarbiausių socialinių inovatorių stiprybių Šiaurės Lietuvoje ir Žiemgalos regione yra gebėjimas reaguoti į vietos gyventojų poreikius – ypač tuos, kuriuos vietos valdžia ar nacionalinės institucijos yra apleidusios arba dar neatliepusios. O tai lemia, kad dažnai jų veikla orientuota į socialinių problemų, susijusių su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, sprendimą. Pavyzdžiui, Panevėžyje, jau kuris laikas sėkmingai veikia socialinis verslas „Solidarumo kava“ – socialinė kavinė, kurioje dirba žmonės su intelekto negalia. Žiemgalos regione – socialinis verslas „Līgotnes LM“ sukūrė šeimos tipo socialinės priežiūros centrą senjorams ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms“, – komentuoja Viktorija Bražiūnaitė, LISVA vadovė.

Aktyviausios veiklos sritys yra švietimas, kultūra, menai ir turizmas. Pasak V.Bražiūnaitės, švietimo srityje socialiniai inovatoriai dažniausiai apima formalųjį ir neformalųjį švietimą, kurdami inovatyvius mokymosi produktus ar medžiagą įvairioms tikslinėms grupėms: „Štai socialinis verslas „Barboleta“ Jelgavoje sukūrė inovatyvų mokymosi metodą vaikams – balansinę lentą, kuri padeda jiems geriau susikaupti ir mokytis. Kita organizacija „BJMK Rokskola“ siūlo vienintelį Latvijoje roko muzikos išsilavinimą, suteikdama alternatyvų muzikos ugdymą palaikymo aplinkoje, padedančią jaunuoliams atrasti kūrybos džiaugsmą. O pas mus Šiaurės Lietuvoje veikia VšĮ „Pasaulis senjorams“, vykdantis edukacines veiklas senjorams, organizuoja nuotolines paskaitas, bei buria bendruomenę, padeda susirasti naujų draugų.“

V.Bražiūnaitė pažymi, kad tyrimas taip pat atskleidė ir skirtumus tarp regionų – Šiaurės Lietuvoje socialiniai inovatoriai veikia ir žemės ūkyje, o Žiemgalos regione ši sritis nėra itin populiari: „Darbas žemės ūkyje labai dažnai siejamas su nedarbo mažinimu tarp socialiai pažeidžiamų grupių. Pavyzdžiui, „Kairelių kaimo bendruomenė“ augina 1 hektarą braškių ir suteikia įsidarbinimo galimybes vietos gyventojams, turintiems mažiau galimybių, organizuoja „Darbo pabaigtuvių“ šventę, kur piniginiai prizai skiriami aktyviausiems bendruomenės nariams, kaimo gyventojams ir savanoriškai savo laiką ir darbą skyrusiems jaunuoliams. Apskritai, Šiaurės Lietuvoje populiariausios veiklos sritys yra švietimas, kultūra, turizmas ir aktyvus poilsis, o Žiemgaloje – socialinė priežiūra, socialinės paslaugos ir sveikata.“

Tyrimas atskleidė, kad daugiausia perspektyvių socialinių inovatorių Šiaurės Lietuvoje nustatyta Rokiškio ir Panevėžio rajonuose. Iš viso šiuose regionuose ir Biržuose yra daugiausia potencialių socialinių inovatorių (Rokiškio – 32, Panevėžio r. – 25 ir Biržuose – 28). Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas mano, kad Šiaurės Lietuvoje socialinio verslo ir socialinių inovacijų potencialas yra reikšmingas, ypač matant, kaip vietos bendruomenės ir socialiniai verslai sprendžia socialines problemas, kurių valstybė ar rinka ne visada gali atliepti: „Šis tyrimas parodė, kad mūsų regione socialiniai inovatoriai ne tik aktyviai siekia įtraukti socialiai pažeidžiamas grupes, bet ir prisideda prie ilgalaikių socialinių, ekonominių, aplinkosauginių bei kultūrinių pokyčių. Rokiškio rajonas, kartu su Panevėžio ir Biržų savivaldybėmis, yra tarp lyderių pagal potencialių socialinių inovatorių skaičių – tai rodo mūsų regiono unikalumą, glaudžią bendruomeninę struktūrą ir atvirumą inovacijoms.“

Apskritai Šiaurės Lietuvoje buvo nustatyta 1,4 karto daugiau potencialių socialinių inovatorių nei Žiemgalos regione, o tai gali reikšti, kad Šiaurės Lietuva yra socialiai inovatyvesnė, palyginti su Žiemgala. Tai galima paaiškinti gyventojų tankumu, kuris Šiaurės Lietuvoje yra daug didesnis ir dėl to suteikia didesnį potencialą pritraukti daugiau socialinių novatorių ir socialinių verslininkų.

V.Bražiūnaitė išskiria, kad Šiaurės Lietuvos ir Žiemgalos socialinių inovatorių kuriamas socialinis poveikis gali būti suskirstytas į penkias grupes: „Socialinė nauda regionui, suteikiant vietos gyventojams darbo galimybes, paslaugas; žmonių švietimas įvairiomis visuomenei svarbiomis temomis; teigiamos sąlygos etninių, kultūros paveldo vertybių išsaugojimui ir populiarinimui bei kultūros renginių plėtrai; socialinės išmokos konkrečiai tikslinei grupei; poveikis aplinkai; prisirišimas prie vietos ir bendrumo jausmas. Pagrindinės spragos yra aplinkosaugos srityje, kur nustatyta mažiau socialinių inovacijų. Tai sritis, kurią ateityje galima sustiprinti.“

Buvo nustatyti tam tikri iššūkiai, su kuriais socialiniai inovatoriai susiduria abiejuose projekto regionuose. Kai kurie turėtų būti sprendžiami vietos arba regioniniu lygmeniu, kai kurie – nacionaliniu lygmeniu. Siekiant pagerinti socialinių inovacijų ekosistemą, teisinę bazę, visuomenės sąmoningumą ir socialinių inovacijų įvairovę, kiekviena iš šių suinteresuotųjų grupių turėtų įgyvendinti keletą veiklų.

„Latvijos ir Lietuvos ministerijos, bendradarbiaudamos su šalių socialinio verslo asociacijomis, turėtų peržiūrėti teisės aktus, parengti socialinį verslumą palaikančius įstatymus, supaprastinti biurokratiją ir skatinti paramą socialinėms inovacijoms „, – vardija V.Bražiūnaitė.

Pasak V.Bražiūnaitės, svarbu, kad socialiniai inovatoriai ir socialiniai verslininkai bendradarbiautų su švietimo įstaigomis, skleistų informaciją apie savanorystę, jų kuriamas inovacijas ir socialinį verslumą. Tai galėtų ir didinti visuomenės informuotumą apie vietos socialines problemas, ir motyvuoti jaunus žmones kurti socialiai inovatyvius startuolius ar įsitraukti į socialinių verslų veiklą.

„Reikšmingas ir savivaldybių vaidmuo, kurios siekdamos įveikti konsultacinės pagalbos trūkumą ir įgalinti vietos socialinius inovatorius, turėtų parengti tam tikras paramos priemones. Pavyzdžiui, koncentruotai teiktų konsultacijas „vieno langelio“ principu. Taip pat savivaldybės ir valdžios institucijos gali palaikyti jų veiklą skatindamos socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, taip pirkdamos daugiau jų paslaugų, produktų“, – dalijasi įžvalgomis V.Bražiūnaitė.

R.Godeliauskas įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su vietos institucijomis ir socialiniais verslais sukuria tvirtą pagrindą socialinių inovacijų plėtrai ir tai sudaro palankias sąlygas įsitvirtinti veiksmingoms ir kūrybingoms iniciatyvoms: „Esame pasirengę tęsti darbą, kad socialinio verslumo ekosistema mūsų regione toliau stiprėtų ir augtų.“

Tyrimas parodė, kad regioninis ir vietos lygmenys svarbi socialinių inovacijų varomoji jėga. Jos inicijuoja projektus, kurie geriau pritaikyti vietos poreikiams, ir todėl gali finansuoti socialinių inovacijų kūrimą regionuose. Svarbu, kad toks bendradarbiavimas toliau būtų puoselėjamas.