2023 m. spalį euro zonos infliacija siekė 2,9 proc. Tuo metu Lietuvoje – 2,1 proc.
Daugiausiai prie metinės infliacijos prisidėjo paslaugos – šio sektoriaus infliacija siekė 3,9 proc. taip pat maistas, alkoholis ir tabakas – kuriame fiksuotas 2,9 proc. brangimas, didesnis nei 2,4 proc. rugpjūtį.
Anot Eurostato, energetiniai resursai pigo 4,6 proc., tuo metu rugsėjį – 6,1 proc.
Rugsėjį mėn. pramonės produktai – brango 0,5 proc., 0,1 proc. punktu daugiau nei rugsėjį.
Nedarbo lygis euro zonoje rugsėjį siekė 6,3 proc.
Nedarbo lygis euro zonoje rugsėjį išliko toks pats, kaip rugpjūtį ir siekė 6,3 proc. tokia pati situacija matoma ir visoje Europos Sąjungoje (ES), kur nedarbas siekė 5,9 proc. praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje nedarbo lygis rugsėjį nekito ir siekė 7,9 proc.
Eurostato duomenimis, bedarbių skaičius 20 euro zonos šalių rugsėjo mėn. siekė apie 10,8 mln. Lyginant su rugpjūčiu, tai 13 tūkst. asmenų daugiau. Tuo metu lyginant su 2023 m. rugsėjo mėn. euro zonoje yra 330 tūkst. mažiau bedarbių.
Tuo metu visoje ES rugsėjo mėn. buvo 13 mln. bedarbių. Lyginant su 2024 m. rugpjūčiu, nedirbančių ES padidėjo 61 tūkst., o palyginus su 2023 m. rugsėju – jų yra 226 tūkst. mažiau.
Lietuvoje 2024 m. rugsėjį buvo 123 tūkst. bedarbių, 4 tūkst. daugiau nei rugpjūtį bei 12 tūkst. daugiau nei 2023 m. rugsėjį, kai jų buvo 111 tūkst.
Didžiausias nedarbas ir toliau registruojamas Ispanijoje, kur siekia 11,2 proc., o mažiausias Čekijoje, kur siekia 2,8 proc.