Naujos emisijos planuojamos nuo lapkričio 4 iki 18 d. bei nuo gruodžio 2 iki 16 d. www.gynybosfondas.lt
Investuotojų asociacijos valdybos nario, kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininko Manto Janavičiaus nuomone, pastaroji iniciatyva pirmiausia vertintina kaip sėkmingas rinkodarinis žingsnis kitaip įvardyti Vyriausybės taupymo lakštus (VTL).
Pasak eksperto, iki šiol tai buvo ne itin populiari investavimo priemonė, tačiau šiandienos Vyriausybės skleidžiama žinutė ir vis didesnis jos žinomumas leidžia tikėtis optimistiškesnių prognozių.
„Neprofesionaliam investuotojui gali kilti klausimų, o kur mano pinigai nueis, kas su jais bus daroma? Anksčiau įprastai nebūdavo nurodoma, kam konkrečiai skolinasi valstybė. O dabar tai labai aiškiai įvardijama ir apibrėžiama: kad galėtume priimti karius, turėti savo diviziją ir panašiai. Tad valstybei skolinantis žmogus gali suvokti, kad taip skatinama ne tik dalelė patriotizmo, bet ir prisidedama prie konkretaus tikslo“, – kalbėjo finansininkas.
M.Janavičiaus pastebėjimu, be to, kad žmones motyvuoja skaidrumas ir aiškumas, ne mažiau svarbu, kad pasirūpinta ir paties proceso paprastumu: specialiai sukurtame www.gynybosfondas.lt tinklalapyje įsigyti gynybos obligacijų galima faktiškai vieno mygtuko paspaudimu.
Nors šiandien dar pasigirsta diskusijų, kodėl pasiūlytas būtent 2 proc. pajamingumo kuponas, galiausiai – neprisirišta prie vidutinės tarpbankinės palūkanų normos (EURIBOR), eksperto manymu, tai nėra esminiai klausimai.
„Sakyčiau, jei vertinsime per patriotizmo prizmę, bet koks skaičius kupone jau yra paskata. Tai nėra auka – tai paskola valstybei, Vyriausybė atlygins tuos pinigus ir dar sumokės tam tikrą grąžą. Atitinkamai, jei gynybos obligacijos per metus surinks net ir po 1 eurą daugiau negu anksčiau rinkdavo VTL, jau galėsime kalbėti apie nemažą pasiekimą“, – teigė Investuotojų asociacijos atstovas M.Janavičius.
Kaip primena Finansų ministerija, šį mėnesį pradėjusio veikti Gynybos fondo tikslas – padidinti šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ilgajam laikotarpiui, numatant tam papildomus tvarius finansavimo šaltinius.
Pajamos iš mokesčių – dalies pelno, akcizų, savivaldybių savarankiškų pajamų nukreipimas civilinei saugai bei metams pratęsto Solidarumo įnašo – fondą pasieks nuo 2025 m.
Vieningai susitarta, jog esminiams šalies gynybos poreikiams reikia 3 proc. BVP finansavimo, o visus kitus poreikius, kurie viršija 3 proc. BVP ribą – sutarta įgyvendinti sukuriant patogesnes paramos galimybes ir skolinantis per gynybos obligacijas. Atsižvelta į visuomenės ir politinių partijų pasiūlymus ir sukurta priemonė, skirta tiesiogiai paremti gynybos finansavimą. Gynybos obligacijas gali įsigyti tiek žmonės, tiek verslas, organizacijos bei taip prisidėti prie paramos valstybės gynybai.
Naujos gynybos obligacijų emisijos planuojamos nuo lapkričio 4 iki 18 d. bei nuo gruodžio 2 iki 16 d.
Paprastai ir patogiai Gynybos fondui galima skirti ir savanorišką įmoką – vos keliais paspaudimais www.gynybosfondas.lt atlikus bankinį pavedimą, mokėjimą kortele arba sukūrus periodinį mokėjimą.
Gynybos fondo lėšos bus skiriamos divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingos infrastruktūros kūrimui, kontrmobilumo priemonių įsigijimui ir vystymui, karinio mobilumo ir dvigubos paskirties (civilinėms bei karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatytam civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai.
