„Šiai dienai elektros gaminame 60 proc., 2028 m. gaminsime 100 proc. (...) Yra ir centrai, ir vandeniliai, jūros parkai, yra tiek ką veikti... Jei to nepasidarysime, neturėsime nei pramonės, nei duomenų centrų ir kainos turėsime kosmose. Turime pasirinkti, ar norime turėti Energetikos ministeriją turėti, ar kosmines kainas mūsų žmonėms“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D.Kreivys.
Ž. Vaičiūnas – vienas iš variantų tapti ministru
Paklaustas, ką matytų savo įpėdiniu, D.Kreivys tvirtino, kad šių klausimų nesprendžia, tačiau tikisi iniciatyvaus, technologiškai energetiką suprantančio žmogaus ir „ne paskutinį žodį“ šiuo klausimu, jo manymu, turėtų tarti ir prezidentas Gitanas Nausėda. Konservatorius neatmetė, kad vienas iš galimų variantų yra ir buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Aš šitų klausimų nesprendžiu. Kadangi teks būti opozicijoje, dirbsime su tuo ministru, kuris bus paskirtas. Manau būsimos valdančiosios partijos turi kandidatų, kadangi tema labai svarbi ir prezidento bus ne paskutinis žodis. Tikiuosi, kad turėsime žmogų ir iniciatyvų, ir kuris techniškai, technologiškai supranta energetiką“, – sakė politikas.
„Vienas iš variantų“, – teigė D.Kreivys paklaustas apie Ž.Vaičiūną, kaip potencialų būsimą ministrą.
ELTA primena, kad rugsėjį vykusio šeštojo Regionų forumo metu šalies vadovas G.Nausėda pasiūlė steigti naują ministeriją, kuri iš Vidaus reikalų ministerijos perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo. Anot jo, tokia ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Prezidentas taip pat užsiminė, kad nors ankstesni bandymai po šalį paskirstyti ministerijas nepavyko, tai nepaneigia pačios idėjos poreikio.
Šalies vadovo manymu, šiuo klausimu būtų galima svarstyti ir apie kitų ministerijų, kaip pavyzdžiui Energetikos, egzistavimo tikslingumą.
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad tokia idėja svarstytina, bet siūlomos institucijos veikla turėtų būti dar platesnė. Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad vien tik Regionų ministeriją būtų neefektyvus resursų panaudojimas.
Rugsėjo pradžioje Eltos organizuotų debatų Seimo rinkimams metu, apie galimybę įkurti Regionų ministeriją užsiminė ir Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
Ateinantis energetikos ministras turės suformuoti mažųjų branduolinių reaktorių vystymo viziją Lietuvoje
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad pasiruošimas vystyti mažuosius branduolinius reaktorius Lietuvoje, tai darbas, kurį palieka kito ministro kadencijai. Anot jo, Energetikos ministerija jau pradėjusi diskusijas su JAV energetikos departamentu dėl bendradarbiavimo šioje srityje, o kitas žingsnis galėtų būti neįpareigojančios sutarties pasirašymas su technologijas vystančiomis įmonėmis.
„Pirmas žingsnis, kadangi Europa labai atsilieka šiose technologijose, tai pradėtas derinti susitarimas su JAV energetikos departamentu dėl bendradarbiavimo šioje srityje. Sekantis žingsnis, tai bendradarbiavimas su modernimis įmonėmis, kurios vysto šias technologijas. Mano galva, turėtume pasirašyti neįsipareigojančius bendradarbiavimo sutarimus su „TerraPower“, „Kairos Power“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo D. Kreivys.
„Tada jau galėtume formuoti viziją, kokios kainos, kur galėtume statyti, kokie būtų finansavimo modeliai. Tuos darbus turės padaryti ateinantis ministras ir ministerija“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar naujos valdžios atėjimas gali reikšti institucijų požiūrio į mažuosius reaktorius pasikeitimą, ministras pastebėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda palaiko tokios technologijos naudojimą.
„Pirmiausia aš matau prezidento paramą šiai temai. Jis yra ne kartą išreiškęs savo nuomonę dėl mažų branduolinių reaktorių. Tai aš galvoju, kad tai yra pozityvus ženklas šiai krypčiai. Dabar matome, kad Briuselyje ir kitur pradedama suvokti, kad vien atsinaujinančios energetikos neužteks, kad jos turės žengti koja kojon su atominėmis technologijomis“, – komentavo ministras.
D.Kreivys pabrėžė, kad mažieji reaktoriai reikalingi dėl planuojamo spartaus Lietuvos energetikos poreikių augimo iki 2050 m.
„Galima planuoti, kad apie 2029 m. pasigaminsime visą elektros energiją, kurios mums reikia. Tačiau per artimiausią dešimtmetį jos reikės dar beveik 2–3 kartus daugiau. O iki 2050 m. mums reikės 6 kartus elektros energijos, nei dabar, kad galėtume viską dekarbonizuoti ir pereiti nuo taršaus kuro prie elektros“, – aiškino D. Kreivys.
„Tai reiškia, kad visą tą laikotarpį turėsime tokiu pačiu tempu vykdyti plėtrą“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.
Strategija numato galimybę vystyti branduolinę energetiką, šalyje įrengiant ketvirtosios kartos modulinius branduolinius reaktorius (MBR), kurie, anot ministro D. Kreivio, yra mažesni ir saugesni už pasaulio rinkose eksploatuojamus šiuo metu.
Ministro teigimu, norint ateityje įsirengti tokių branduolinių reaktorių, politinis sprendimas turės būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
