VDI darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė informuoja, kad šiuo atveju darbdavys nutraukia darbo sutartį be įspėjimo ir nemoka darbuotojui išeitinės išmokos, tačiau prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo pateikti rašytinį paaiškinimą.
„Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareikalavimo pateikti rašytinį paaiškinimą tikslas – darbdavio disponavimas visapuse informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą, – pažymi skyriaus vedėja I.Janukevičienė.
– Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimo nutraukti darbo sutartį priėmimui, be to, prisiima neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, pagal kurias negalima būtų konstatuoti, jog jis padarė darbo pareigų pažeidimą.“
Svarbu pabrėžti, kad šis darbdavio reikalavimas gali būti išreiškiamas tiek žodine, tiek rašytine forma, tačiau kilus ginčui dėl šio reikalavimo įgyvendinimo pareiga įrodyti jo faktą tenka darbdaviui.
I.Janukevičienė akcentuoja ir džiaugiasi, kad dažniausiai iš DGK į teismus persikėlusių bylų baigtys sutampa. Paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024–02-27 nutartis civ. b. Nr. e3K-3–12-701/2024, kurioje tiek DGK, tiek visų instancijų teismai ginčą išsprendė iš esmės vienodai – pripažino darbuotojų atleidimus pagal DK 58 str. neteisėtais.
