Atlikęs patikrinimą VERT dar balandį įpareigojo „AmberGrid“ pakeisti 123 iš visų 1022 strateginio dujotiekio detalių, likusias patikrinti. Anot VERT, sumontuotos detalės neturi kilmę patvirtinančių sertifikatų ir yra pagamintos iš tuo metu Europos Sąjungoje (ES) uždrausto naudoti plieno. Anot VERT pirmininko Renato Pociaus, ant detalių rastos žymės kirilica.
Rugsėjo pabaigoje VERT iki 2025 metų sausio 15 d. pratęsė laikotarpį, per kurį „AmberGrid“ turi pateikti nepriklausomų ekspertų išvadą, kad dujotiekis yra saugus eksploatuoti, kol jungiamosios detalės bus pakeistos.
Iki spalio 10 d. reguliuotojas „AmberGrid“ įpareigojo pateikti planą, kaip planuoja keisti šias detales, ir kas mėnesį informuoti apie proceso eigą. Kaip patvirtino N.Biknius, bendrovė pirmąją ataskaitą jau pateikė, o likusius beveik tris mėnesius reguliuotoją informuoti taip pat ketina laiku.
„(Turime pateikti planą – ELTA) dėl dar kitų detalių, apskritai – dėl dujotiekio saugumo užtikrinimo tas patikras mes turėsime atlikti. Mes pateikėme pirmą to plano ataskaitą. Judame pagal planą. Šiuo metu dirbame, kad viskas vyktų taip, kaip numatyta“, – Eltai sakė „AmberGrid“ vadovas.
„Iki sausio vidurio turime atlikti patikrinimus reikalingus. Mes esame šitai susidėlioję, todėl turėtume atlikti (laiku – ELTA). Be abejo, tai priklauso ir nuo viešųjų pirkimų, ir nuo kitų aspektų“, – pridūrė N.Biknius.
„AmberGrid“ teismui jau yra apskundusi VERT nutarimą, kuriuo siekiama panaikinti reguliuotojo įpareigojimą bendrovei pakeisti jungiamąsias dalis. Tiesa, paaiškėjus, kad GIPL sumontuotos galimai rusiškos detalės gali būti ne vienintelės nesertifikuotos dujotiekio dalys, Generalinė prokuratūra dar kovą išplėtė nuo 2022 metų liepos mėnesio vykstantį tyrimą dėl galimo detalių sertifikatų klastojimo.
„Detalių keitimo planas yra pateiktas. Mes tam (keitimui – ELTA) esame pasiruošę, kai tik baigsis prokuratūros tyrimas ir teismai vykstantys“, – teigė N.Biknius.
Pati VERT anksčiau teigė neturinti duomenų, kad strateginis dujotiekis yra nesaugus eksploatuoti.
„Dujotiekis šiuo metu yra veikiantis. Yra atlikti visi reikiami bandymai (...), jis šiuo metu yra dirbantis. Kai ateis laikas ir bus sprendimai, tada tos detalės turės būti pakeistos“, – apie GIPL saugumą kalbėjo „AmberGrid“ vadovas.
Už sertifikatų neturinčias galimai rusiškas dujotiekio detales VERT praėjusią savaitę „AmberGrid“ taip pat skyrė 81 tūkst. eurų baudą.
Pati bendrovė tuomet teigė, jog sankciją traktuoja kaip patirtą žalą dėl GIPL rangovo – įmonės „Alvora“ – veiksmų, tad planuoja šią sumą iš minėtos bendrovės išsireikalauti. Pasak N. Bikniaus, kol kas dujų operatorė dėlioja veiksmų planą, konkrečiai neįvardina, ar svarstoma galimybė kreiptis į teismą.
„Matome susidariusią situaciją grynai dėl rangovo atliktų veiksmų, natūralu, kad mes taip pat ir adresuosime šitą baudą rangovui. (...) Dabar analizuojame būdą, kokiu būdu pateiksime... Ieškome šiuo metu kelio“, – „AmberGrid“ poziciją kartojo N.Biknius.
Kol kas „AmberGrid“ turi pakeisti 123 jungiamąsias dujotiekio detales, tačiau gamtinių dujų perdavimo operatorė pranešė „dėliojanti“ ir likusių 900 detalių patikrinimo grafiką.
Dujotiekio rangovė „Alvora“ yra skelbusi, kad nepriklausomą GIPL saugos ekspertizę atlikti sutinka Danijos laboratorija Nordisk Svejse Kontrol A/S (NSK), taip pat siūlė operatorei „AmberGrid“ pasidalinti šios ekspertizės finansinius kaštus.
Kaip skelbė portalas 15min, kilmės reikalavimų neatitinkančios GIPL dujotiekio detalės galėjo būti per Estiją vežamos iš Rusijoje esančios „Eterno“ gamyklos.
Dujotiekio operatorė taip pat teigė, kad atsakomybė už rusiškų detalių sumontavimą tenka rangos darbus atlikusiai „Alvorai“, šias detales turinčiai pakeisti savo lėšomis. Atsakydama į šiuos kaltinimus, „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl energetikos ministro Dainiaus Kreivio, „Amber Grid“, VERT ir „EPSO-G“ atstovų galimai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos dėl įmonės nepatikimumo ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.
