Lietuvius įspėja, jog ignoruoti šių pavojaus signalų – nevalia: pasakė, kam reikėtų ruoštis

2024 m. spalio 29 d. 09:40
Lrytas.lt
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas su nerimu stebi situaciją Vokietijoje, kuri, jo teigimu, šiuo metu rodo itin rimtus peršalimo simptomus. Ignoruoti jų ir tikėtis, kad pasekmės aplenks kitas Europos šalis – nereikėtų. Nusiteikti galimai ateisiančiai Europos ekonominei žiemai patariama ir Lietuvai.
Daugiau nuotraukų (2)
„Kai nusičiaudi Amerika – suserga visas pasaulis. O kai nusičiaudi Vokietija – suserga visa Europa“,– socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė Ž.Mauricas.
Nors Amerikos ekonominė sveikata, anot ekonomisto, šiuo metu yra kaip niekad gera, apie Vokietiją to paties pasakyti nebūtų galima.
„Vokietija ne tik čiaudi, bet ir kosėja bei turi kitų ekonominio peršalimo simptomų. Didžiausias Vokietijos galvos skausmas yra tebesitęsianti deindustrializacija, kurią lėmė per didelė energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir per didelė ekonominė priklausomybė nuo Kinijos.
Tikėtina, kad prasidėję deindustrializacijos procesai tęsis metų metus, o galbūt ir dešimtmečius, o turint omenyje, kad pramonė yra Vokietijos ekonomikos stuburas – vargu ar artimiausiu metu Vokietijos ekonomika sugebės grįžti į tvaraus augimo kelią“, – prognozėmis dalijosi Ž.Mauricas.
Dabartinę šios šalies situacija jis prilygino su kažkada buvusia Graikijoje.
„Vokietijos ekonomika šiuo metu tarsi yra skaistykloje, kurioje metų metus turės atgailauti už savo padarytas praeities nuodėmes (draugystę su Rusija ir Kinija) – panašiai kaip Graikija 2009–2014 metais atgailavo verždamasi diržus už pernelyg didelį išlaidavimą praeityje“, – pavyzdį įvardijo ekonomistas.
Kadangi Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika bei pramonės gigantė, neabejojama, kad šios šalies ekonominė stagnacija lėtins ir visos Europos ekonomiką.
„Šiuo metu Pietų Europos šalys kol kas nejaučia Vokietijos ekonomikos sulėtėjimo, nes yra užsiėmusios ES pinigų „įsisavinimu“ (skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos), o taip pat džiaugiasi rekordiniais turistų srautais, kuriuos lėmė taip vadinamos „keršto kelionės“ (panaikinus pandeminius ribojimus turistai plūstelėjo į Pietų Europos šalis). Tačiau nuslūgus ES pinigų upėms „bunga bunga“ vakarėliai baigsis... O Prancūzijai, kuri yra antra didžiausia Europos ekonomika, teks veržtis diržus, siekiant sumažinti net iki 6 proc. nuo BVP išsipūtusį biudžeto deficitą“, – apie ateitį rašė Ž.Mauricas.
Tuo metu Lietuvai šiame kontekste, anot ekonomisto, būtų tikslinga pasilikti šiek tiek lašinių galimai ateisiančiai Europos ekonominei žiemai ir per daug neatpalaiduoti diržų. Jis pridūrė, jog suplanuotas 2025 metų 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitas nepalieka jokios fiskalinės erdvės Lietuvai.
VokietijaEkonomikapramonė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.