Trūksta dešimčių tūkstančių darbuotojų: iš nevilties rusai gaminti ginklų siūlo per prievartą siųsti taksistus ir kurjerius

2024 m. spalio 27 d. 10:33
Lrytas.lt
Rusijai labai trūksta žmonių, kurie dirbtų karinės pramonės įmonėse – tokios gamyklos ieško dešimčių tūkstančių naujų darbuotojų. Ginklų ir karinės įrangos gamybos poreikis smarkiai išaugo dėl Rusijos vykdomo karo. Darbo rinkoje yra nedaug tinkamų darbuotojų. Kartais jų ieškoma ištisus mėnesius. Todėl pramonėje auga pamaininių darbuotojų poreikis, o kai kurios karinės gamyklos aktyviai įdarbina jaunus žmones.
Daugiau nuotraukų (3)
Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. didžiausiuose Rusijos darbo paieškos portaluose buvo paskelbta daugiau kaip 90 tūkst. laisvų darbo vietų, kuriose minimos karinės pramonės bendrovės, valstybinis gynybos užsakymas ar panašiai. Kai kurių deficitinių specialybių darbuotojams siūlytos tris-keturis kartus didesnės už vidutinį atlyginimą algos atitinkamame regione.
Įvairių kategorijų inžinieriai, tekintojai ir CNC staklių operatoriai – rinkoje labai trūksta tokių specialistų. Be to, gamyklos dažnai ieško žmonių, galinčių dirbti su vakarietiška įranga, pavyzdžiui, „Siemens“ ar „Heidenhain“.
Palyginimui, rugsėjo pradžioje „Avito“ svetainėje buvo tik apie 2 tūkst. gyvenimo aprašymų tekintojo pareigoms užimti, o laisvų darbo vietų tokiems darbuotojams – daugiau kaip 60 tūkst. CNC staklių operatorių atveju situacija panaši: 600 gyvenimo aprašymų, 18,6 tūkst. laisvų darbo vietų.
Daugeliu atvejų, nepaisant viliojančio atlyginimo, skelbimai mažai peržiūrimi ir kabo savaites ar net mėnesius.
Rugpjūčio pabaigoje Prekybos ir pramonės rūmų viceprezidentė Jelena Dybova pareiškė, jog būtina kurjerius ir taksi vairuotojus įdarbinti gamyklose, kad būtų panaikintas darbuotojų, kurių reikia valstybės karinės pramonės užsakymams įvykdyti, trūkumas.
2024 m. pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad „vien per pastaruosius pusantrų metų karinėje pramonėje buvo sukurta 520 tūkst. naujų darbo vietų“.
Prokremliška žiniasklaida nuolat skelbia apie darbą karinės pramonės gamyklose. Pavyzdžiui, televizijos kanalas „Zvezda“ sekmadieninėse laidose reklamuoja darbą konkrečiose gamyklose. Tą nuolat daro ir įvairūs regioniniai leidiniai ir miestų portalai.
Rusijai, kuri 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, nuolat reikia naujų ginklų ir karinės įrangos. Tačiau duomenys apie jų gamybą viešai neskelbiami – gamybos augimą galima nuspėti tik iš retų pareiškimų. Šių metų balandį ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad 2023 m. transporto priemonių ir šarvuočių gamyba išaugo tris kartus, pralaužimo įrangos gamyba padidėjo septynis kartus, o ryšių, elektroninės kovos ir žvalgybos įrangos – devynis kartus.
Darbuotojų deficitą be kita ko lemia ir tai, kad Rusijoje apskritai trūksta darbo rankų. Į darbo rinką įžengė mažoji dešimtojo dešimtmečio karta, kai kurie esami ir potencialūs darbuotojai išvyko į karą Ukrainoje, dalis, bėgdami nuo mobilizacijos, išsikraustė į užsienį. Sumažėjo ir migrantų į Rusiją srautas.
Vienas darbuotojų trūkumo požymių: ta pati gamykla dažnai vienu metu skelbia apie daug laisvų vietų vienos specialybės darbuotojams, rašo „bbc.com“.
Pavyzdžiui, įmonėje „Kurganmašzavod“ rugsėjo 4 d. išsyk paskelbė ieškanti 78 staklių ir manipuliatorių derintojų. Šiai gamyklai taip pat reikia 70 tekintojų, kurių atlyginimas svyruoja nuo 70 iki 150 tūkst. rublių. Palyginimui, maksimalus aukštąjį išsilavinimą turinčio gamybos inžinieriaus pareigybės atlyginimas – 100 tūkst. rublių.
Kai kuriais atvejais gamyklos bando spręsti šią problemą pačios rengdamos specialistus. Pavyzdžiui, parašiutų gamykla „Polet“ siūlo mokymus, norintiems užimti siuvėjo pareigas.
Per 2024 m. gamybos ir pramonės įmonės paskelbė 1,1 tūkst. laisvų darbo vietų tekintojams, šlifuotojams, frezuotojams ir pameistriams montuotojams, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei pernai panašiu laikotarpiu, BBC sakė „hh.ru“ vyriausioji darbo rinkos ekspertė Natalija Danina.
Mokymas iš tiesų gali padėti iš dalies išspręsti darbuotojų trūkumo problemą, tačiau tai anaiptol nėra vienintelis būdas kovoti su darbuotojų trūkumu. BBC žino bent apie vieną atvejį Čeliabinske, kai karo prievolininkai, prieš pašaukimą dirbę Čeliabinsko traktorių gamykloje, liko čia tarnauti vykdydami valstybės gynybos užsakymą. Matyt, valdžia nori oficialiai įteisinti šį reiškinį: 2024 m. birželį Valstybės Dūmai buvo teisės aktų projektas, kuris suteiks karo prievolininkams teisę pasirinkti gynybos įmones kaip alternatyvą karinei tarnybai.
Vis dėlto vienas veiksmingiausių problemos sprendimo būdų bent jau trumpuoju laikotarpiu yra darbas pamainomis. Darbdaviai siekia pritraukti darbuotojų iš kitų regionų, laikinai apgyvendindami juos netoli darbo vietos.
Šių metų sausio-liepos mėn. laisvų darbo vietų dirbti pamainomis skaičius visuose sektoriuose padidėjo 460,5 tūkst., t. y. 32 proc. Dažniausiai pamaininis darbas siūlomas darbininkams, vairuotojams, tekintojams, mašinistams, suvirintojams ir montuotojams.
Be to, šiemet pamaininiams darbuotojams siūlomi didesni atlyginimai. Sausio-liepos mėnesiais atlyginimų mediana buvo 152 tūkst. rublių (1670,3 euro). Tai 30 proc. daugiau nei prieš metus.
BBC surinktais duomenimis, didžiausi atlyginimai – nuo 200 tūkst. rublių (2197,8 euro) per mėnesį – gamybos įmonėse paprastai siūlomi tekintojams ir CNC operatoriams už pamaininį darbą. Kartais tai reiškia tiesiog kelionę į didmiestį arba į kaimyninį regioną. Beje, net Maskvos įmonėje „Energomaš“ tekintojo mokiniui buvo pasiūlyta 50–80 tūkst. rublių (549–879 eurai) suma. Tai prilygsta patyrusio universalaus tekintojo atlyginimui Kalašnikovo gamykloje Iževske.
Tačiau pamaininis darbas gundo ne visus: „HeadHunter“ duomenimis, tik apie 3 proc. visų įmonės duomenų bazėje esančių kandidatų yra pasirengę dirbti pamainomis.
Įdarbinimo bendrovės „Ancor“ ekspertas Borisas Voronkovas neseniai atliktoje analizėje rašė, kad su darbuotojų trūkumu tam tikrose pramonės šakose geriausiai susitvarko karinio pramoninio komplekso įmonės: regionuose net ir gaunant vidutinį rinkos atlyginimą, pajamos galiausiai gali būti didesnės dėl viršvalandžių, naktinių pamainų ir premijų viršijus planą.
Pastaraisiais mėnesiais „Ancor“ užfiksavo, kad karinės pramonės gamyklose dėl didelio darbo tempo ir persidirbimo darbuotojų nuovargis didėja. Nei atlyginimų didinimas, nei išlygos nepadeda sulaikyti darbuotojų nuo išėjimo į ramesnį darbą.
BBC taip pat išnagrinėjo didelių karinės pramonės įmonių darbuotojų atsiliepimus „DreamJob“ svetainėje. Daugeliu atvejų atsiliepimuose buvo skundžiamasi darbuotojų kaita, mažais atlyginimais ir „kambariais kaip po bombardavimo“.
„Visi čia dirba ir dirba sunkiai. Jie dirba dviem pamainomis, o kai kur ir trimis“, – taip V.Putinas apibūdino darbą kariniame pramoniniame komplekse.
Naujai priimtiems darbuotojams iš tiesų teks sunkiai dirbti būtent todėl, kad daugiau kaip 40 proc. naujai atsilaisvinusių darbo vietų yra pamaininis darbas, kuriame dažnai nebūna pilnaverčių laisvadienių. Kai kuriuose skelbimuose nurodomas darbo grafikas 6/1 arba net 7/0 po 11 valandų. Ėjimas į darbą retą laisvą dieną, jei tai numato grafikas, kai kuriuose skelbimuose skatinamas papildomais mokėjimais.
Toks persidirbimas teisėtas: pagal vyriausybės nutarimą darbdaviai, vykdantys valstybės gynybos užsakymus, turi teisę be darbuotojų sutikimo įtraukti juos į kasdienį viršvalandinį darbą, jei darbo diena neviršija 12 valandų.
Sprendžiant iš darbo skelbimų analizės ir diskusijų internete, dideli atlyginimai darbuotojams dažnai mokami ne už standartines 40 darbo valandų per savaitę, o už pamainą, kuri gali trukti 26/45/60 dienų. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis tokiais atvejais yra nuo 150 iki 200 tūkst. rublių (1648–2197,8 euro).
Kaip rašo Rusijos „Forbes“, daugiau nei pusė rusų (56 proc.) nuolat pervargsta, o nemaža dalis jų dirba apdirbamojoje gamyboje ir žemės ūkio versle. Apie nelaimingus atsitikimus gamyklose žiniasklaidai pranešama retai, tačiau, pavyzdžiui, rugpjūčio pradžioje Sterlitamake, gamyklos „Avangard“, gaminančios komponentus daugkartiniams raketų paleidikliams, teritorijoje įvyko sprogimas, per kurį žuvo trys žmonės.
Rugpjūčio pabaigoje daugiausia laisvų darbo vietų svetainėje „Avito“ – 79 – buvo „karinės pramonės įmonėje“ Dzeržinsko mieste, kurioje esą gaminami sprogmenys, ir neįvardytoje įmonėje Serpuchove – 63 laisvos darbo vietos.
Dzeržinsko mieste esanti gamykla ieškojo vyrų ir moterų, kurie montuotų šovinius už atlyginimus nuo 110 iki 130 tūkst. rublių (1208–1428,5 euro), o darbuotojus esą įdarbins ne tiesiogiai gamykla, bet Maskvos pramonės ir paslaugų bendrovė LLC, teikianti laikinojo įdarbinimo agentų paslaugas. Skaičiuojama, kad ši bendrovė 2023 m. savo pajamas padidino 653 proc. Tai galėjo lemti kariniai kontraktai.
Rugsėjo pabaigoje tarp lyderių pagal laisvų darbo vietų skaičių svetainėje „hh.ru“ buvo Kalašnikovo koncernas, kuriame buvo daugiau kaip 500 įvairių laisvų darbo vietų. Iš jų daugiau kaip 10 proc. (54) sudarė tekintojo, frezuotojo ir šlifuotojo darbo vietos. Koncerno įmonės taip pat ieškojo inžinierių (53 laisvos darbo vietos), daugiausia inžinierių konstruktorių ir dizainerių (21 laisva darbo vieta).
„Hh.ru“ skelbia, kad vienas didžiausių atlyginimų už pamaininį darbą siūlomas privačios įmonės „kariuomenės sausų davinių pakuotojams“ – iki 402 tūkst. rublių (4417,5 euro) atskaičius mokesčius už pamainą Maskvoje. Tačiau pamainos trukmė nenurodyta.
Tikslus gamyklų, gaminančių karinio pramoninio komplekso gaminius, skaičius nežinomas, tačiau 2024 m. gegužės mėn. sakydamas kalbą Valstybės Dūmoje vicepremjeras Denisas Manturovas teigė, kad karinės produkcijos gamyboje dalyvauja apie 850 civilinių įmonių.
2022 m. moksliniame straipsnyje apie Rusijos karinį-pramoninį kompleksą teigiama, kad tokių organizacijų registre buvo šiek tiek daugiau nei 1,4 tūkst. juridinių asmenų.
BBC pavyko rasti apibendrintus duomenis apie karinio pramoninio komplekso įmonių skaičių Rusijos regionuose (iš viso 6 356, įskaitant aneksuotą Krymą ir Sevastopolį). Pirmauja Maskva ir Sankt Peterburgas – atitinkamai 1 684 ir 791 įmonė. Tačiau gali būti, kad šie skaičiai yra tik popieriuje, nes Maskvoje ir Sankt Peterburge gali būti registruotos tokių įmonių pagrindinės būstinės.
Iš viso mažiausiai 17970 praėjusių metų absolventų įsidarbino karinio-pramoninio komplekso įmonėse visoje Rusijoje.
*Valiutos kursas – pagal „exchange.lt“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.