Laisviečių lyderė A.Armonaitė tvirtino projektą išvydusi tik spaudos konferencijos metu. O liberalams vadovaujanti Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad derinimo pritrūksta ne pirmą kartą: „Tai yra tendencija, kuri buvo visus ketverius metus.“
Projektą rengusiai finansų ministrei G.Skaistei svarstymo metu teks atlaikyti ne tik koalicijos partnerių, bet ir valdančiaisiais netrukus galinčios tapti opozicijos spaudimą. Šis turėtų būti aršus.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė R.Budbergytė piktinosi, kad nedidinant neapmokestinamojo pajamų dydžio ir keliant akcizus augs skurdo lygis.
Valstiečių atstovas V.Ąžuolas aiškino, kad biudžetas numatytas su trejų metų perspektyva, todėl priėmus tokį įstatymą naujai koalicijai gali būti surištos rankos.
O demokratų lyderis S.Skvernelis išvis pavadino projektą atomine bomba – esą numačius 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį biudžeto deficitą naujai Vyriausybei nebus palikta jokios galimybės reaguoti į galimus pokyčius.
Išties dėl tokio biudžeto deficito veiksmų laisvė būtų apribota.
Ekspertus nustebino ir tai, kad šiems metams Finansų ministerija prognozuoja 2,2 proc. BVP deficitą, nors per pirmąjį pusmetį šis rodiklis siekė tik 1,2 proc. BVP.
Bet, kaip spėjo SEB banko ekonomistas T.Povilauskas, gali būti, kad per antrąjį pusmetį bus panaudota daug investicijų į krašto apsaugą, kurios nebuvo numatytos biudžete ir finansuojamos skolinantis.
Apskritai dėl lėšų gynybai kilo nemažai klausimų: kodėl šiais metais tam skirta 3,1 proc. BVP, o 2025-iesiems numatyta net mažiau – 3,03 proc.?
Tiesa, kaip teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius, stiprinti šią sritį, o kartu ir su ja susietą šalies pramonės sektorių, trumpuoju laikotarpiu nesunkiai galima skolinantis. Juk mūsų šalies skolos ir BVP santykis, kuris kitais metais turėtų siekti 43,2 proc., yra vienas mažiausių visoje ES.
Skolintis gali tekti ir keliams, kuriems numatyta 784 mln. eurų, nes dalis politikų reikalauja smarkiai didinti šias investicijas – galbūt iki daugiau nei milijardo eurų.
O net tiems, kurie prijaučia konservatoriams, itin keistas pasirodė dar vienos labai svarbios institucijos – Valstybės saugumo departamento (VSD) ilgalaikio finansavimo planas.
Pagal jį VSD kitąmet turėtų sulaukti 53 mln. eurų, arba 2,5 mln. daugiau nei šįmet, tačiau 2026 ir 2027 m. – jau tik maždaug po 47 mln. eurų.
Vis dėlto bent socialdemokratai ar panašių pažiūrų politikai pernelyg dejuoti dėl biudžeto projekto iš esmės nelabai gali. Mat jame kaip niekada daug numatyta skirti žmonių pajamoms didinti – net 1,9 mlrd. eurų.
Pakėlus minimalią mėnesio algą ji bus 12,3 proc. didesnė ir sieks 1038 eurus (atskaičius mokesčius).
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti 81 euru – iki 721 euro, mokytojai gaus vidutiniškai 142 eurais, gydytojai – 305 eurais, slaugytojai – 141 euru daugiau nei šiuo metu.
Net iki 122,5 euro (26 eurais daugiau nei šįmet) numatoma didinti vadinamuosius vaiko pinigus, kuriuos gauna 515 tūkst. vaikų tėvai.
Nieko nuostabaus, kad kai kurie ekonomistai šį projektą įvardijo kaip itin socialdemokratinį.
Tiesa, finansų ministrė tvirtino, kad kitokios išeities esą tiesiog nebuvo, nes tiek pensijų, tiek kitokių išmokų didinimas numatytas remiantis įstatymais.
Bet kai kurie skaičiai tikrai stulbina. Tikimasi, kad biudžeto pajamos kitais metais augs milijardu eurų (arba 5,9 proc.) – iki 17,98 mlrd. Tačiau išlaidos didinamos net 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.) – iki 23,02 mlrd.
Tai rodo, kad valstybė nusiteikusi kitąmet gerokai paišlaidauti.
Kitais metais daugiausia įplaukų laukiama iš pridėtinės vertės (6,83 mlrd. eurų), gyventojų pajamų (3,39 mlrd.), akcizų (2,18 mlrd.) bei pelno (1,81 mlrd.) mokesčių, dar 2,44 mlrd. eurų sudarytų ES ir kitokia finansinė parama.
Priežasčių finansiniam optimizmui yra.
Jei, kaip numatyta biudžeto projekte, BVP kitais metais išties augs 2,9 proc., o infliacija – 2,5 proc., padidėjus žmonių pajamoms tikrai turėtų augti ir vartojimas, o kartu su juo ir įplaukos į biudžetą iš mokesčių.
Atsižvelgti reikėtų ir į tai, kad kai kurie jų bus padidinti, – bent jau akcizai. Taip pat vartojimą papildomai gali paskatinti Europos centrinio banko jau reguliariai pradėtos karpyti bazinės palūkanų normos.
Kita vertus, labai daug kas priklauso nuo pramonės, sukuriančios didžiąją dalį BVP, sėkmės.
Jei eksporto rinkose, o ypač Vokietijoje, ir toliau vyraus sąstingis arba netgi nuosmukis, kyla didelė grėsmė, kad mūsų ekonomika augs toli gražu ne tokiu tempu, kaip tikimasi. O tuomet surinkti planuojamą biudžetą gali tapti labai sudėtinga.
Ar biudžetas bus priimtas be esminių pataisymų, teks spręsti Seimui. Tačiau su koalicijos partneriais arogantiškai nesitarę konservatoriai išmušė dalį kozirių iš dabartinės opozicijos rankų.
Anot ekonomistės I.Genytės-Pikčienės, projekte numatyti pasiūlymai atitinka nemažos dalies partijų rinkimų programas, todėl bus sudėtinga kritikuoti šios valdžios palikimą.
